„Creditreform Lietuva“ apibendrinti duomenys rodo, kad 2020 m. sausį vienam Lietuvos darbdaviui tenkanti skola „Sodrai“ siekė 233 eurus ir, palyginti su 2019 m. sausiu, sumažėjo 19,3 proc.
„Visuose pagrindiniuose Lietuvos ekonomikos sektoriuose – pramonėje, statyboje, vidaus prekyboje bei transporte jau kurį laiką stebime dviženklį įmonių įsiskolinimų „Sodrai“ mažėjimą. Tai – akivaizdus signalas, kad dėl augančių Lietuvos ekonomikos apsukų Lietuvos verslas gerai dengia būtinuosius finansinius įsipareigojimus. Įmokos „Sodrai“ kaip tik patenka po šia kategorija, kadangi dėl nesumokėtų įmokų įmonei gresia priverstinis mokestinių nepriemokų išieškojimas“, – teigė „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas.
Ima trūkti nuosavo kapitalo
Visgi, nepaisant sparčiai mažėjančių Lietuvos verslo skolų „Sodrai“, atskiruose sektoriuose – transporte bei tekstilės pramonėje – praėjusių metų pabaigoje buvo užfiksuotas padidėjęs įregistruotų įmonių turto areštų skaičius. Pavyzdžiui, transporto sektoriuje 2019 m. buvo įregistruota 1312 turto areštų, o 2020 m. – jau 1324 atvejai.
Anot S.Žilinsko, išaugęs turto areštų skaičius transporto bei tekstilės gamybos sektoriuose gali reikšti, kad dėl kapitalo trūkumo bendrovės yra susifokusavusios į būtiniausių finansinių įsipareigojimų padengimą, tačiau atskirais atvejais neturi pakankamai nuosavo kapitalo, kad galėtų atsiskaityti su visais tiekėjais ir verslo partneriais. „Kol kas tai nėra masinė tendencija. Įregistruotų turto areštų apimtys pradėjo augti 2019 m. pabaigoje – tai gali reikšti, kad metams einant į pabaigą daliai Lietuvos bendrovių pradėjo labiau trūkti nuosavų lėšų“, – svarstė S.Žilinskas.
Anot „SME Finance“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino, prie padidėjusių vėluojančių atsiskaitymų atskiruose Lietuvos ekonomikos sektoriuose galėjo prisidėti keli veiksniai.
„Pirma, įtakos galėjo turėti šlubuojanti euro zonos ekonomika, kuri 2019 m. ketvirtą ketvirtį augo lėčiausiai nuo 2013 metų. Iš kitų duomenų matome, kad Lietuvos eksportuotojai 2019 m. pabaigoje pradėjo stipriai mažinti eksportuojamos produkcijos įkainius. Tai – signalas, kad užsienio paklausa kiek nusilpo ir įmonėms reikia įdėti visa daugiau pastangų, kad užsitikrintų eksporto sutartis. Sulėtėjus ES ekonomikos augimui, atitinkamai galėjo išaugti ir vėluojančių atsiskaitymų rizika“, – kalbėjo A.Izgorodinas.
Prie pinigų prieiti sunkiau
Kita galima priežastis, pasak jo, – pablogėjęs Lietuvos verslo priėjimas prie išorės finansavimo ir įtempta vidaus lėšų būklė. Europos Komisijos apklausos rodo, kad 2019 m. įmonių priėjimas prie bankų paskolų Baltijos valstybėse pablogėjo labiausiai visoje ES. Negana to, 2019 m. antrą, trečią ir ketvirtą ketvirtį traukėsi bankų paskolų Lietuvos verslui portfelis.
Atitinkamai, finansų atžvilgiu Lietuvos bendrovės tapo labiau priklausomos nuo nuosavo kapitalo, tačiau atskirais atvejais nuosavų pinigų kiekio galėjo ir neužtekti visiems finansiniams įsipareigojimams padengti . Tai galėjo prisidėti prie turto areštų skaičiaus padidėjimo atskiruose Lietuvos ekonomikos sektoriuose.
