„Maxima“ atskleidė, kiek tonų užterštos mėsos pardavė

Prekybos tinklo „Maxima“ komercijos direktorė Vilma Drulienė sako, kad pirkėjai įsigijo 11 tonų mėsos, kuriose buvo fiksuota mikrobiologinė tarša.

J.Stacevičiaus nuotr.
J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 11, 2020, 3:38 PM, atnaujinta Feb 11, 2020, 6:02 PM

„Iš visų partijų, kuriose buvo užfiksuota mikrobiologinė tarša, esame pardavę 11 tonų. Ką turėčiau paminėti, net jei fiksuojama mikrobiologinė tarša tiek šviežioje kiaulienoje, tiek šviežioje paukštienoje, ją apdorojant termišku būdu, jokios grėsmės žmogaus sveikatai nelieka“, – laidoje „DELFI diena“ sakė V. Drulienė.

Dėl nuo penktadienio iš prekybos pašalintos salmonelėmis užterštos šviežios mėsos ir marinuotų mėsos pusgamininių prekybos tinklas „Maxima“ patyrė 0,5 mln. eurų nuostolių, praneša LRT.lt.

„Prekybos tinklas patyrė 0,5 mln. eurų nuostolius“, – LRT.lt teigė „Maximos“ atstovė spaudai Rima Aukštuolytė.

Mėsą sunaikino

„Maximos“ atstovė Ernesta Dapkienė BNS pranešė, kad vasario 7 dieną sustabdžius prekybą visa mėsa, jau utilizuota ar dar utilizuojama beveik 160 tonų mėsos, o bendrovė patyrė apie 0,5 mln. eurų nuostolių.

„Šiuos nuostolius sudaro ir darbuotojų darbo laikas, ir mėsos kaina, ir prarastos pajamos, ir mėsos utilizavimas“, – BNS sakė E. Dapkienė.

Pasak jos, utilizuoti mėsą iš visų parduotuvių buvo nutarta, nes teigiami tyrimų rezultatai buvo gauti iš skirtingų cechų ir sandėlių.

„Gaudami iš skirtingų vietų, skirtingu metu imtus to paties tiekėjo, šiuo atveju – „Biovelos“, mėginių rezultatus, kurie rodė mikrobiologinę taršą, nusprendėme prevenciškai pašalinti šviežią mėsą ir jos marinuotus pusgaminius iš visų savo parduotuvių, net ir ten, kur nebuvo imti mėginiai“, – teigė E. Dapkienė.

Jos teigimu, įmonės kokybės specialistai patarė utilizuoti visą produkciją, nes užteršta mėsa galėjo turėti sąlytį su kita mėsa, gaminant dešreles ar marinuojant mėsą.

„Norint išvengti kryžminės taršos tikimybės, kuri atsiranda nustačius mikrobiologinę taršą, buvo priimtas klientams naudingas sprendimas“, – aiškino „Maximos“ atstovė.

E. Dapkienė taip pat informavo, kad visą mėsą utilizuoja Vilniaus įmonė „Horeca sprendimai“.

Anot jos, toks atvejis buvo pirmas tiek „Maximos“ veikloje, tiek visoje Lietuvoje.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus Dariaus Remeikos, „Maxima“ utilizavo tiek produkcijos, kiek reikėjo.

„Pagal savo atsekamumą jie utilizavo tiek, kiek reikia, nes pas juos gamyboje kelios žaliavos partijos yra sujungtos į vieną gamyboje. Jei nebūtų sujungta į vieną, o atskirai perdirbamos, tada galima būtų buvę atšaukti tik dalį tų produktų, ką jie yra atšaukę“, – BNS sakė D. Remeika.

Pirmadienį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Mantas Staškevičius sakė, kad tarnyba, atlikusi „Maximoje“ parduodamos mėsos ir pusgaminių patikrinimus, aptiko taršos bei užfiksavo atsekamumo trūkumų.

Jis taip pat pridūrė, kad „Maxima“ apie nesaugius produktus žinojo vasario 3 dieną, bet tarnybą informavo tik vasario 7 dieną.

Prekybos tinklas „Maxima“ teigia, kad apie pirmuosius mėsos savikontrolės tyrimo rezultatus neinformavo VMVT, nes vasario 2 dieną jau buvo priimtas sprendimas uždaryti cechą.

„Maxima“ penktadienio vakarą sustabdė prekybą šviežia mėsa, kilus įtarimams dėl dalies mėsos kokybės. Šeštadienį šviežios mėsos tiekimas prekybos tinkle buvo atnaujintas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.