Tokia idėja jiems kilo prieš keletą metų, kai vežėjai piktinosi neva plėšikiškomis kainomis, kurias jiems taikė draudikai.
Per tiek laiko buvo sukurtas organizacinis fondas, net pateiktas prašymas naujai įmonei išduoti licenciją. Tačiau dabar tenka trauktis ir išsidalyti sumestus pinigus, kiek jų dar likę.
Ar tai – vien vežėjų daržo reikalai? Neskubėkime. Ši nesėkmė tik įrodo, kad į bet kokią rinką įeiti labai sudėtinga. Norint pasistumdyti pečiais su senbuviais pirmiausia reikia net ne daug, o labai labai daug pinigų.
Premjeras S.Skvernelis kažkada buvo užsimojęs pagyvinti konkurenciją prekybos sektoriuje ir išsiuntinėjo galybę laiškų užsienio kompanijoms – ateikite, mielieji, investuokite! Baigėsi visiems žinoma kaip: nė vieno naujo žaidėjo.
Prezidentas G.Nausėda irgi nenori atsilikti – prisigyrė Miunchene įkalbinėjęs BMW vadovą O.Zipse atvesti šią vokiečių kompaniją į Lietuvą. Tikėtina, kad O.Zipse mandagiai palinksėjo galva ir pasakė būtinai pasidomėsiantis. Nors nebūtinai tai padarys. Ypač kai pati BMW surinkinėja mašinas Lietuvos pašonėje esančioje Kaliningrado srityje.
Vis dėlto tokios pastangos, nors ir labiau panašios į elementarius viešųjų ryšių triukus, jokios žalos nedaro. Kas kita yra planai, numatyti dabartinės Vyriausybės programoje, tačiau dar neįgyvendinti.
Pavyzdžiui, dėl valstybinių alkoholio parduotuvių. Kol kas ši idėja, atrodo, patikimai marinama ministerijų stalčiuose, tačiau artėjant rinkimams ji gali tapti lozungu kuriai nors partijai, kad ir tiems patiems valstiečiams.
Šiek tiek aprimo ir sveikatos apsaugos ministras A.Veryga, atkakliai stūmęs valstybės valdomų vaistinių sveikatos priežiūros įstaigose projektą. Nors jis jau šiek tiek apmūsojęs, galutinai nėra palaidotas – Seimo valdyba praėjusių metų pabaigoje nusprendė, kad reikia ekspertinio įvertinimo.
Ar tikrai valstybinės vaistinės pasiūlys pigesnių preparatų ir kokia bus to galutinė kaina? Joms įsikūrus ligoninėse ar poliklinikose mokestis už patalpų nuomą greičiausiai būtų tik simbolinis ar net nulinis. Kas iš to išeina, galėtų papasakoti šiauliečiai.
Šio miesto valdžios valia ilgus metus vienoje iš gydymo įstaigų patalpas nuomojosi vietos vaistinė ir mokėjo po 11,58 euro už kvadratinį metrą. Galiausiai paskelbus akcioną atsirado kitas tinklas, pasiūlęs net 272,45 euro nuomos kainą.
Kone milijonas per penkerius metus savivaldybės iždą papildys vos iš vienos prekybos vietos!
Pinigai byra, o valstybei nereikia pajudinti nė piršto. Nei kurti naujos vaistinės, nei pasirūpinti logistika, nei mokėti farmacininkams atlyginimų. Juk iš esmės tai – privataus verslo rūpestis.
Greičiausiai jau pavasario sesijoje Seime vėl bus prisimintas ir valstybinis bankas. Šiuo atžvilgiu tikrai turime bėdų, nes komercinių bankų Lietuvoje per mažai, konkurencijos tarp jų beveik nėra, o iki artimiausio skyriaus, kurių per aštuonerius metus sumažėjo dukart iki 450, gyventojams tenka vykti net ir po kelias dešimtis kilometrų.
Banką kurti norinčių ir galinčių tai padaryti specialistų gal ir galima rasti. Kur kas sunkiau su pinigais, nes valstybės ižde atliekamo milijardo eurų – nė kvapo, nors ir tokios sumos greičiausiai pakaktų tik startui.
O jei toks bankas dar būtų priklausomas nuo politikų ir jo strategija keistųsi sulig kiekvienais rinkimais, tai geriausia išvis nieko nepradėti – nes naudos būtų kaip iš ožio pieno.
Taip nutiko su legendine „Lietuvos jūrų laivininkyste“, kurią buvo bandoma išgelbėti neaiškiomis finansavimo schemomis, o galiausiai viskas baigėsi milijoniniais nuostoliais.
Perfrazuojant biblinę išmintį, kas valstybės – valstybei, o kas verslo – verslui. Kadangi pastarasis nepretenduoja užimti bent vienos ministerijos, gal derėtų ir politikams pasižadėti nelįsti ne į savo daržą. Nes, kaip rodo „Linavos“ pavyzdys, tai būna tiesiog per brangu.
