Taip spaudos koneferencijos metu uosto vadovas sureagavo į LRT Tyrimų skyriaus kaltinimus, jog Klaipėdos uostas iš pavojingo dumblo aikštelės į Kuršių marias septynerius metus, neturėdamas reikiamo leidimo, leido nuotekas su gyvsidabriu.
„Šis projektas – unikalus, tokio nėra nei Lietuvoje, nei artimiausiose valstybėse. Padarėme klaidą, kad per mažai viešinome tokio pobūdžio projektus ir tikrai ateityje padarysime išvadas – kad informacijos visuomenei, kuriai privalu žinoti apie tai, kokie projektai įgyvendinami, būtų pateikiama kiek įmanoma daugiau. Tą aš užtikrinu“, – kalbėjo V.Paukštė.
Jo teigimu, šiuo projektu Kuršių marios yra valomos – į maišus patalpinamas mariose surinktas dumblas, kuris kitu atveju būtų plaukiojęs Malkų įlankoje, nešamas į Kuršių marias. Išsiurbiamas dumblas sandėliuojamas maišuose, o atlikęs vanduo vėliau patenka į tas pačias marias.
Jis pridūrė, kad aplinkosaugininkai net nekalba apie galimą taršos atvejį – priekaištai kilo dėl vykdomai veiklai netinkamo leidimo.
„Aplinkosaugininkai traktuoja, kad mums reikėjo taršos leidimo anksčiau – nekalbama apie jokius ribinių verčių viršijimus. Kalbame apie dešimtis kartų mažesnes vertes, negu galimų išleisti nuotekų – bet mes jų netraktuojame kaip nuotekų.
O kaip nuotekų netraktuojame todėl, kad mes paimame marių vandenį ir jį išleidžiame atgal į marias – nevykdome ūkinės veiklos, nieko negaminame. Mes tą patį vandenį susiurbiame ir išleidžiame“, – sakė V.Paukštė.
Kaltino tarša
Anksčiau LRT rašė, kad šalia Smeltės pusiasalio įrengtoje aikštelėje saugomas užterštas gruntas iš Malkų įlankos, kur taršios medžiagos kaupėsi dar nuo sovietmečio – į marias buvo leidžiamas nuo šio dumblo atskirtas vanduo.
Nors aikštelė veikia nuo 2013-ųjų, aplinkosaugininkai mėginius paėmė tik pernai gegužę ir rugsėjį ir juose nustatė gyvsidabrio. Jis leistinų normų neviršijo, tačiau valstybės įmonei Aplinkos apsaugos departamentas ruošiasi surašyti administracinių nusižengimų protokolą, kadangi ji neturėjo taršos leidimo šiai pavojingai medžiagai – leidimas išduotas tik šių metų pirmosiomis dienomis.
Tuo metu uosto vadovas V.Paukštė teigia, kad šiuo projektu Kuršių marios yra valomos, o tai, kas bėga iš maišų su dumblu, yra ne nuotekos, o Kuršių marių vanduo.
Klaipėdos uostas išplatino pranešimą, esą viešojoje erdvėje išplatinta tikrovės neatitinkanti informacija apie užteršto grunto tvarkymą.
„Atsakingai pareiškiame, kad Uosto direkcija, sandėliuodama užterštą gruntą saugojimo aikštelėje, Kuršių marių neteršia. Į Kuršių marias gali patekti tik tų pačių Kuršių marių vanduo, jokie kiti cheminiai junginiai, kurių nėra Kuršių marių vandenyje, į jas nėra išleidžiami.
Aikštelėje saugomas visas gruntas, kurio tvarkyti kitais būdais negalima, tokio aikštelėje saugomo grunto kiekis neviršija joje leistino saugoti kiekio. Uosto direkcijos užteršto grunto saugojimo aikštelė įrengta pagal kitose Europos šalyse naudojamą ir taikomą praktiką bei jos įrengimui taikomų teisės aktų nustatytus ir su institucijomis derintus reikalavimus“, – rašoma Klaipėdos uosto pranešime.
Ten pat nurodyta, kad uosto direkcija dar 2012 metais parengė užteršto grunto saugojimo aikštelės projektą, kuriame akvatorijoje iškastas užterštas gruntas būtų saugiai susandėliuotas specialiai įrengtoje aikštelėje.
Pranešime aiškinama, kad užterštas gruntas iš akvatorijos dugno kasamas kartu su vandeniu. Šis vanduo paimamas tiesiai iš marių – jeigu marių vandenyje yra gyvsidabrio, šios medžiagos galima rasti ir aikštelėje išsifiltravusiame vandenyje. Be to, užteršto grunto aikštelėje nevykdomi jokie technologiniai procesai, kurių metu susidarytų didesnė gyvsidabrio koncentracija.
„Išleidžiamas vanduo yra tas pats Kuršių marių vanduo, kuriame gyvsidabrio koncentracija netgi mažesnė nei Kuršių mariose“, – rašoma pranešime.
Klaipėdos uostas aiškina, kad užteršto grunto aikštelėje sandėliuojamas iškastas marių gruntas, kuris pagal specialią technologiją yra saugiai patalpintas į specialius geosintetinius konteinerius ir į aplinką nepatenka.
Gruntas šiuose geosintetiniuose konteineriuose yra nusausinamas naudojant gamtai nekenksmingą technologiją.
Akvatorijos dugne iškastas gruntas, kartu su vandeniu uždarais vamzdynais pasiekia užteršto grunto saugojimo aikštelę, kurioje sumaišomas su flokuliantu (medžiaga, kuri suriša/sulaiko kenksmingas medžiagas grunte, todėl į aplinką grąžinamas tas pats marių vanduo. Toks gruntas gali būti saugojamas mažiausiai 50 metų – tiek konteinerių medžiagai suteikiama gamintojų garantija.
„Uosto akvatorijos dugne esantis gruntas prieš atliekant kasimo darbus yra ištiriamas pagal normatyvinio dokumento reikalavimus. Grunto paėmimo ir ištyrimo paslaugą Klaipėdos uoste atlieka įmonė, atitinkanti keliamus reikalavimus ir turinti leidimą vykdyti šiuos darbus.
Grunto tyrimai atliekami akredituotose laboratorijose. Atlikus tyrimus ir nustačius, kad gruntas yra IV užterštumo klasės, gramzdinti jūroje draudžiama.
IV užterštumo klasės gruntas yra sandėliuojamas užteršto grunto aikštelėje. Tuo atveju, jei atlikus grunto tyrimus nustatoma, kad gruntas nepriskiriamas IV užterštumo klasei, gruntas gali būti gramzdinamas Baltijos jūroje esančiose sąvartose. Uosto direkcija pakartotinai pažymį, kad užterštas gruntas į Baltijos jūroje esančias sąvartose nebuvo vežamas“, – teigiama pranešime.
Susandėliuoto užteršto grunto iš aikštelės išvežti neplanuojama. Vieta, kurioje dabar yra susandėliuotas gruntas, ateityje bus naudojama uosto poreikiams, kaip pagrindas būsimai uosto teritorijai formuoti – tai numatyta atrankos išvadoje dėl poveikio aplinkai vertinimo.
