Kad sėkmingi verslai gyvuotų ir ateityje, palikėjai dar būdami gyvi privalo išgryninti ilgalaikius verslo tikslus ir strategiją, verslo valdymo ir nuosavybės perleidimo taisykles. Tokių taisyklių įvedimas vadinamas įpėdinystės planavimu, o taisyklėms įtvirtinti sudaromas atskiras dokumentas. Paprastai šis dokumentas vadinamas Šeimos konstitucija.
Šeimos konstitucija kiekvienu šeimos verslo atveju gali būti visiškai skirtinga. Vieniems tai tik ateities kartoms skirtos vertybinės nuostatos, kitiems – griežtų taisyklių, kurių bus reikalaujama laikytis visiems versle dalyvaujantiems asmenims, rinkinys. Pasaulyje Šeimos konstitucijos naudojimas įpėdinystės planavimo procesuose nėra naujiena, o Lietuvoje Šeimos konstitucijos raida prasidėjo visai neseniai, kai pirmieji nepriklausomybės laikų verslininkai sulaukė 50–60 metų ir pradėjo galvoti apie verslo perdavimą įpėdiniams.
Iki šiol Lietuvoje daugiausia naudojami tradiciniai verslo perleidimo būdai – įstatyminis arba testamentinis paveldėjimas. Įstatyminis paveldėjimas nėra tinkamas instrumentas įpėdinystei planuoti, nes tokiu būdu turtas atitenka tik įpėdinių pagal įstatymą nustatytai eilei. Testamentinis paveldėjimas šiek tiek lankstesnis – testamente gali būti aiškiai iš- skirta, kam ir kokiomis dalimis turtas turėtų būti perleistas. Tačiau šiuo būdu planuojamas tik pats faktinis turto perleidimas – turtas galės būti valdomas visiškai pagal paveldėtojų valią. Testamentai dažnai sudaromi vienašališkai, apie perduodamą turtą nekalbant su vaikais ir neįsiklausant į jų poreikius. Dėl to testamento turinys dažnai neatitinka potencialių įpėdinių lūkesčių ir tarp įpėdinių gali kilti ginčų.
Šeimos konstitucija įtvirtina verslo valdymo ir jo perleidimo taisykles ne tik tiesioginiams paveldėtojams, bet ir kitoms įpėdinių kartoms. Taip pat Šeimos konstitucijos rengimo procesas suteikia progą aptarti visų šeimos narių lūkesčius ir situacijas, apie kurias paprastai vengiama šnekėtis, tarkim, apie skyrybas, tėvų mirtį, vedybų sutartis ir panašiai. Perduodant verslą pagal Šeimos konstituciją naudojami tokie teisiniai instrumentai kaip šeimos fondai, patikos struktūros, konstitucijos pagrindu gali būti sudaromos akcininkų ar vedybų sutartys. Būtent dėl lankstumo ir kūrimo proceso Šeimos konstitucijos nuostatos, pasirinkus alternatyvius verslo perdavimo instrumentus, yra pranašesnė verslo perdavimo priemonė nei įstatyminis ar testamentinis paveldėjimas.
– Kokios nuostatos ar jų dalys paprastai įtraukiamos į Šeimos konstituciją? Ar esate pastebėję šių dokumentų trūkumų? – paklausėme „Lewben“ teisininkės Ernestos Tranizaitės.
– Šeimos konstituciją įprastai sudaro trys dalys: vertybinės nuostatos, verslo valdymo taisyklės ir verslo nuosavybės teisės valdymo taisyklės. Pirmoje dalyje aprašomas šeimos tikslas, vertybės ir pagrindiniai verslo valdymo principai. Jais remiantis vėliau konstruojamos likusios dalys, taip dokumentas išlieka vientisas ir taisyklės neprieštarauja viena kitai. Pavyzdžiui, nutariama, kad pagrindinis tikslas – išlaikyti verslo kontrolę šeimos rankose. Tokiu atveju į Šeimos konstituciją būtina įtraukti nuostatas, saugančias verslą nuo verslo nuosavybės išskaidymo ar perleidimo ne šeimos nariams. Taip užtikrinama, kad verslo kontrolė išliktų šeimos rankose.
Parengti Šeimos konstituciją gana sudėtinga, reikia priimti ir įvertinti daugybę su verslu susijusių sprendimų, o tai užtrunka. Dėl šios priežasties Šeimos konstitucijos rengimo procesą siūloma suplanuoti iš anksto ir konstituciją rengti smulkesnėmis dalimis. Tada šeimos nariai geriau susipažįsta su Šeimos konstitucija, turi laiko įsigilinti į jos nuostatas ir ateityje tampa lengviau jomis vadovautis.
– Paminėjote šeimos vertybines nuostatas. Kas tai ir ar jos būtinos kiekvienai Šeimos konstitucijai?
– Šeimos konstitucijos vertybinių nuostatų dalyje įprastai aprašoma šeimos verslo istorija, šeimos ir verslo vertybės, tikslai ir pagrindiniai principai. Tačiau kiekviena šeima sudedamąsias dalis gali pasirinkti pagal savo poreikius ar šeimos verslo situaciją.
Pavyzdžiui, tikslas gali būti šeimos narių finansinė gerovė, išlaikyti verslą šeimos rankose ar išsaugoti jį apskritai (nepriklausomai nuo to, ar verslui kasdienėje veikloje vadovaus šeimos nariai). Keli verslo vertybių ir principų pavyzdžiai – verslo socialinė atsakomybė, inovacijų skatinimas, maksimalus pelnas, aukščiausi produkcijos ar paslaugų kokybės standartai, verslo atitiktis geriausiai aplinkosaugos praktikai.
Kartais klientams atrodo, kad ši dalis nereikšminga, nes joje nėra aprašomos konkrečios taisyklės. Mūsų manymu, tai bene svarbiausia Šeimos konstitucijos dalis – pamatas, kuriuo vadovaujantis toliau galima rengti konkrečias su verslo valdymu ir jo nuosavybe susijusias taisykles. Pavyzdžiui, gali būti nustatoma, kad verslas turi užtikrinti ne tik šeimos narių asmeninę gerovę, bet turi būti jaučiama atsakomybė ir kitiems – darbuotojams, valstybei, gamtai. Tokioje Šeimos konstitucijoje bus norima įtvirtinti įsipareigojimą darbuotojams sudaryti geriausias darbo sąlygas pagal rinkos standartus, organizuoti veiklą taip, kad valstybei būtų teisingai mokami mokesčiai, produktus kurti tausojant gamtą, dalį pelno skirti labdarai. Jei tikslas – išsaugoti verslo tęstinumą (nesvarbu, šeimos rankose ar ne), tuomet privalo būti įtvirtintos taisyklės, užtikrinančios profesionalų valdymą, kompetentingų darbuotojų priėmimą. O matant, kad šeima nesugeba sėkmingai valdyti verslo, – verslo pardavimo taisyklės.
Šioje dalyje taip pat svarbu aprašyti daugiametes verslo ar verslo įkūrėjo asmenines vertybes ir jų kilmę, nes tuomet šeimos nariams šios vertybės atrodo artimesnės ir yra labiau puoselėjamos. Tarkim, jei Šeimos konstitucijoje aprašoma, kad plėtodamas verslą tėvas daugelį metų aktyviai prisidėjo ir prie pienininkystės tradicijų puoselėjimo Lietuvoje, tikėtina, kad vaikai iš pagarbos tėvui mielai ir toliau jas saugos ir rems.
– Esu girdėjęs, kad į verslui skirtas taisykles būna įtraukiamos ir taisyklės dėl šeimos narių įdarbinimo. Kokios paprastai jos būna? Ar nemanote, kad tokios taisyklės gali riboti šeimos narių įsitraukimą į šeimos verslą?
– Taip, į Šeimos konstituciją dažnai įtraukiamos nuostatos dėl šeimos narių įdarbinimo šeimos versle. Pavyzdžiui, nustatoma, kad į verslą bus priimami tik turintys aukštąjį išsilavinimą ar prestižinėse tarptautinėse įmonėse praktiką atlikę šeimos nariai. Didesniuose versluose šeimos nariams net nėra teikiamas prioritetas – norintis įsidarbinti šeimos narys turi pereiti standartinę atrankos į darbą procedūrą, t.y. siųsti savo CV, eiti į darbo pokalbius, net spręsti uždavinius ar IQ testus. Tokiu būdu šeimos nariams nesuteikiamos jokios privilegijos ir į laisvą darbo vietą patenka pats geriausias specialistas.
Manau, kad tokios taisyklės neriboja šeimos narių, nes tenkinant nustatytus reikalavimus jiems patiems lengviau įsilieti į šeimos verslą. Negana to, iš kvalifikuoto šeimos nario verslas taip pat gauna didesnę naudą.
– Kodėl reikia iš anksto galvoti ir apie akcininkams skirtas taisykles, tarp jų ir dalyvavimo versle bei dividendų politiką?
– Kad ir kaip gerai tarpusavyje sutartų šeimos nariai, verslo įkūrėjui pasitraukus iš verslo dažnai kyla ginčų dėl to, kas turi teisę dalyvauti versle, kam turi priklausyti nuosavybė, kokia tvarka turi būti išmokami dividendai. Lietuvoje tokios situacijos – ne naujiena.
Norint išvengti konfliktų, į Šeimos konstituciją galima įtraukti nuostatas, nustatančias kiekvieno šeimos nario teises ir pareigas. Žinant dividendų skirstymo, dalyvavimo versle ir kitas tvarkas, šeimos nariams nekils nepagrįstų lūkesčių. Vienas tokių pavyzdžių – Šeimos konstitucijoje gali būti nustatyta, kad versle aktyviai nedalyvaujantys šeimos nariai negali gauti finansinės naudos iš šeimos verslo. Taip jie iš anksto žino, kad, nusprendę aktyviai nedalyvauti versle, turės ieškotis kito pragyvenimo šaltinio. Be to, svarbu nustatyti, kas turi teisę dalyvauti verslo valdyme ir kokie reikalavimai keliami tokiems asmenims. Vis dėlto šios konstitucijos nuostatos, kaip ir visos kitos, gali būti keičiamos tik bendru šeimos narių sutarimu, kad būtų išvengta situacijos, kai palikėjas vienašališkai ir niekam nežinant nusprendžia pakeisti verslo perėmėjus.
– Koks yra Šeimos konstitucijos rengimo procesas?
– Paprastai Šeimos konstitucijos rengimas galimas kaip procesas arba projektas. Procesas vyksta lėtai, kiekvienam svarbesniam klausimui aptarti šaukiamas šeimos susirinkimas, kuriame kartu dalyvauja ir įvairių sričių specialistai – teisininkai, mokesčių ar verslo konsultantai, tam tikrais atvejais ir psichologai. Pasirinkus šį būdą, Šeimos konstitucijai parengti gali prireikti dvejų ar net trejų metų. Projektas, atvirkščiai, vykdomas greitai – kad Šeimos konstitucija būtų parengta per numatytą laiką, pavyzdžiui, per keletą mėnesių ar pusmetį, skiriama daug pajėgų.
Iš patirties matome, kad, Šeimos konstituciją rengiant kaip projektą, jos nuostatos paliečiamos paviršutiniškai, nepakanka laiko įsigilinti ir išdiskutuoti visų taisyklių. Todėl klientus visuomet informuojame, kad parengti Šeimos konstituciją užtruks, jei norima sudaryti unikalų ir šeimos bei verslo situacijai tinkamą dokumentą, kuriuo galės vadovautis keletas kartų.
Kita vertus, nesvarbu, kokiu būdu bus rengiama Šeimos konstitucija, labai svarbu, kad tai nebūtų tik popieriaus lapas, kad šeimos nariai tikėtų šio dokumento verte ir būtų pasiryžę laikytis jo nuostatų. Dėl to būtina, kad versle dalyvaujantys ar ketinantys dalyvauti šeimos nariai aktyviai dalyvautų Šeimos konstitucijos rengimo procese.
– Norite pasakyti, kad galima parengti Šeimos konstituciją ir šeimos verslas savaime keliaus iš kartos į kartą?
– Visų pirma, norint, kad Šeimos konstitucija šeimos versle naudotųsi kelios kartos, svarbu tinkamai ją parengti. Didžiausia klaida padaroma tuomet, kai konstitucijos turinį teisininkai paruošia pagal įprastas standartines nuostatas, neatsižvelgdami į konkrečią šeimos ir verslo situaciją. Arba tada, kai atsižvelgiama tik į šeimos verslo įkūrėjo ar pagrindinio akcininko nuomonę. Tokiais atvejais, kai nuostatos primetamos iš viršaus, dažnai kyla nesutarimų dėl jų taikymo.
Viena iš gerųjų praktikų yra leisti patiems antros arba trečios kartos šeimos nariams būti atsakingiems už Šeimos konstitucijos rengimą – inicijuoti pirminį atskirų dokumento dalių parengimą, pristatyti siūlomas formuluotes vyresniems šeimos nariams. Taip bus asmeniškai įsipareigojama pasiūlytoms nuostatoms ir, tikėtina, atsakingai jų laikomasi ir ateityje.
Taip pat būtina užtikrinti konstitucijos nuostatų universalumą ir ilgaamžiškumą, jos turėtų būti skirtos ir dabartinei kartai, ir būti aktualios dar visą šimtmetį. Vis dėlto būtina nustatyti, kad Šeimos konstitucijos nuostatos būtų reguliariai apsvarstomos kas penkerius, dešimt metų ar įvykus esminiams pokyčiams. Taip jos visada išliks aktualios.
Šiuo atveju Šeimos konstitucijos keitimo tvarką galima palyginti su valstybės Konstitucijos keitimo tvarka. Svarbu, kad nuostatas būtų įmanoma keisti, bet pati keitimo tvarka neturėtų būti lengva ir nebūtų galima paminti nustatytų Šeimos konstitucijos tikslų, vertybių bei principų, o konstitucijos keitimui turėtų pritarti dauguma arba net visi šeimos versle dalyvaujantys šeimos nariai.
Tokia konstitucija, tikėtina, šeimos versle vadovausis daugelis ateities kartų.
