Tai šalies vadovas pareiškė Briuselyje pasibaigus viršūnių susitikimui, kurį valstybių vadovai paliko neradę sutarimo dėl 2021-2027 metų biudžeto.
„Mūsų argumentas dėl depopuliacijos pasiekė Briuselio specialistų ir širdis ir protus, dėl to mes šiandien jau turime beveik 200 mln. eurų daugiau“, – žurnalistams penktadienio vakarą sakė G. Nausėda.
„Manau, kad tas laimėjimas jau niekur nedings, nes jis jau yra implementuotas (įtvirtintas)“, – pridūrė prezidentas.
Kompensacija daug gyventojų praradusioms šalims buvo numatyta viršūnių susitikimo išvakarėse paskelbtame biudžeto projekte.
Jei ši nuostata bus patvirtinta, lėšos bus pridėtos prie vadinamojo sanglaudos finansavimo, kuris skirtas mažinti skurdesnių Europos regionų atsilikimą.
G. Nausėdos teigimu, reikalauti kompensacijos yra logiška, įvertinus tai, kad išvykę žmonės prisidėjo prie Vakarų Europos šalių ūkio raidos, o emigracija padidino spaudimą Lietuvos socialinei sistemai.
„Mes irgi tam tikra prasme esame šalis mokėtoja ir grynoji mokėtoja, tik mūsų įnašas į ES gerovę yra mūsų žmonės, kurie paliko Lietuvą paprasčiausiai dėl to, kad atlyginimo lygis Vakaruose buvo gerokai aukštesnis“, – kalbėjo prezidentas.
„Jie išvyko, jie prisideda prie ekonomikos kilimo ten. Atvirkščiai, spaudimas mūsų socialinėms sistemoms (…) didėjo. Tai tam tikra kompensacija yra visiškai logiškas reikalavimas“, – pridūrė G. Nausėda.
Vis dėlto prezidentas teigė, kad paskutinis biudžeto projektas buvo nepakankamai ambicingas, ir žadėjo toliau derėtis dėl didesnio sanglaudos ir žemės ūkio finansavimo.
„Mūsų akimis žiūrint, šitas pasiūlymas kol kas nėra pakankamai ambicingas, kad būtų įgyvendinti ne tik sanglaudos tikslai, bet ir bendrosios žemės ūkio politikos tikslai“, – sakė G. Nausėda.
Jis sakė tikįs, kad biudžetas bus patvirtintas per artimiausią mėnesį.
Į Lietuvą iš Briuselio G. Nausėda grįžo šeštadienio naktį, jau po vidurnakčio.
G. Nausėda žada kovoti, kad šalies ūkininkams ES išmokos augtų sparčiau
Prezidentas Gitanas Nausėda žada kovoti, kad didinant Europos Sąjungos tiesioginių išmokų žemdirbiams fondą, Lietuva gautų proporcingai daugiau lėšų.
Taip šalies vadovas komentavo penktadienio vakarą pateiktą naują pasiūlymą dėl 2021-2027 metų ES biudžeto, kuriame tiesioginėms išmokoms papildomai buvo numatyti 2 mlrd. eurų.
„Visa reikalo esmė, kad dabar truputį pakrapijama visiems. Numatyta daugiau lėšų tiesioginėms išmokoms, tačiau nepateikta pasiūlymų konkrečioms valstybėms“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda pasibaigus ES viršūnių susitikimui.
„Pateiktas kol kas tik bendrasis pasiūlymas, įtariu, kad tai vėl yra tas pats principas, kur po procentą ar du primetama visiems – bet tai būtent yra tai, prieš ką mes kovojome – prieš nelygias sąlygas žemdirbiams įvairiose ES valstybėse“, – pridūrė prezidentas.
„Jei mes taip elgsimės, konvergencijos nebus niekada (…). Tikrai kovosime, tikrai stengsimės parodyti tai, kaip mūsų prioritetą“, – kalbėjo G. Nausėda.
Baltijos šalių ūkininkai šiuo metu gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES – jos siekia apie 170 eurų už hektarą, kai ES vidurkis – daugiau kaip 250 eurų.
Pagal paskutinius Europos Komisijos pasiūlymus, Lietuvos ūkininkų tiesioginės išmokos pamažu augtų nuo 2022 metų, kol 2027 metais pasiektų 78 proc. ES vidurkio.
Lietuvos derybininkai siekia, kad jau kitąmet išmokos būtų pakeltos iki 196 eurų, o prie vidurkio artėtų spartesniu tempu.
196 eurų tikslas buvo numatytas prieš septynerius metus suderėtame biudžete. Briuselio pareigūnai teigia, kad jis nepasiektas, smarkiai išaugus dirbamos žemės plotams.
Siekdami spartesnio išmokų augimo, ketvirtadienį protesto akciją Briuselyje surengė daugiau kaip pusantro šimto ūkininkų iš Lietuvos.
ES vadovai penktadienio vakarą daugiau kaip parą trukusias derybas dėl biudžeto baigė neradę susitarimo. G. Nausėda sako tikįs, kad sprendimas bus priimtas per artimiausią mėnesį, blogiausiu atveju – per du mėnesius.
