Dauguma kalbintų lombardų savininkų kalbėjo nenoriai. It susitarę pasidalinti patirtimi nepanoro visą parą veikiančių ir šalia kazino įsikūrusių lombardų savininkai. Nieko keisto – pasak lombardų darbuotojų, didžiausia dalis jų klientų yra pažeidžiami, staiga pritrūkę pinigų žmonės.
Visada užduoda vieną klausimą
Lrytas.lt kalbinti lombardų darbuotojai sako, jog labiausiai laukiamas ir vertinamas iš daiktų – auksas bei sidabras, tačiau priimama ir buitinė technika bei kiti elektronikos gaminiai.
„Eina skolintis ne pas draugą, o atneša įkeisti kokį daiktą mums, – sakė Jonavoje įsikūrusio lombardo „Aukso menė“ konsultantas Gytis Januška. – Turime mums išduotą Prabavimo rūmų licenziją, todėl labiausiai vertiname mums atnešamą auksą, sidabrą ir jų gaminius. Taip pat priimame telefonus, buitinę techniką“.
Pasak jo, jie nepriimantys įtartinų „pririštų“ telefonų, kurių be gamintojo neįmanoma „atrišti“, taip pat daiktų, kurių jau nebeįmanoma panaudoti. „Visada, prieš imdami daiktą, pagalvojame – ar kas nors tokį iš mūsų pirks?“
Kito Vilniuje įsikūrusio lombardo savininkas pasidalino vengiąs „visokių kamerų ir kitų sunkiai technologiškai patikrinamų daiktų“: „Juose gali būti paslėptų defektų. O šiaip dažniausiai imame visokį kilnojamąjį turtą – tuo labiau, kad neturime daug klientų“.
Jis teigė, jog, prieš priimdami daiktą lombardų darbuotojai visada prašo jį atnešusio žmogaus asmens dokumento. „Tada surašome sutartį, kurioje žmogus pasirašo, kad atneštas daiktas yra jo asmeninis. Bet kartais mus apgauna ir įkeičia vogtą. Laimei, per dešimt metų buvo tik du tokie atvejai“.
Vogtų daiktų pasitaiko visur
Beveik visi pakalbinti lombardų savininkai patvirtino, kad jiems yra atnešę užstatyti vogtų daiktų. Nors yra patikros – pavyzdžiui, pagal telefono unikalų identifikacinį numerį (IMEI) policijos duomenų bazėje galima išsiaiškinti, telefonas buvo pavogtas ar ne – visgi ne visada pavyksta apsisaugoti.
„Prieš priimdami daiktą visada prašome įgijimo dokumentų. Bet jeigu daiktas įsigytas seniai, yra panaudotas, tokiu atveju, jau neprašome, nes retas juos turi“, – sakė G. Januška.
„Jei mums atneša vogtą daiktą, pas mus ateina policijos pareigūnai, surašo poėmio aktą, tą daiktą paima ir grąžina savininkui. Mums tiesiog pasako: „Jūs pinigus pasiimsite iš to, kas jums tą daiktą įkeitė“.
Tada policija užveda baudžiamąją bylą ir mus prie jos prijungia – mes tampame civiliniais ieškovais, o tas asmuo lieka mums skolininkas. Dažniausiai nuostolių patiriame tik laiko atžvilgiu.“
Nuo ilgapirščių kai kada nukenčia ir patys lombardai. „Yra pasitaikę vagysčių, bet tokios epizodinės“, – pripažino vieno Vilniaus lombardų direktorius.
Visi kalbinti savininkai patvirtino, kad pas juos kartas nuo karto apsilanko jų veiklą prižiūrinti institucija – VĮ Lietuvos prabavimo rūmai. „Mus tikrina pagal įstatymus. Yra klausimynas, tai pagal tą klausimyną ir tikrina“, – kalbėjo G. Januška.
Steigti lombardų neverta
Paklausus, ar pas juos apsilankantys pirkėjai nebijo pirkti svetimų daiktų, mat, kai kurių manymu, juose gali glūdėti buvusių savininkų neigiama energija, vieno Vilniaus lombardų savininkas atkirto: „Jei pirkėjas nori naujo daikto, tegul eina į parduotuves ir moka ten dešimt kartų didesnę kainą. Praktiškas, blaiviai mąstantis žmogus žino, kad, nusipirkęs daiktą iš mūsų, gauna lygiai tokią pačią vertę kaip ir tas tikintis prietarais, kuris perka gerokai brangiau parduotuvėse“.
„Neapsimoka šiais laikais kurti ir išlaikyti tų lombardų, – paklaustas, ar verta užsiimti tokiu verslu, atsiduso jis. – Greitųjų kreditų bendrovės baigia „nusiurbti“ visus klientus“.
Jam pritarė ir kitas vienas Vilniaus lombardų savininkų: „Pasižiūrėkit į tuos mobiliojo ryšio operatorius – jie duoda žmonėms telefonus po tūkstantį eurų nepatikrinę, jie mokūs ar ne. Į rinką pažiūrėkit – pilna tokių dalykų. Neverta šiais laikais steigti tų lombardų visiškai“.
Savo ruožtu G. Januška sakė, kad jie klientų stygiaus nejaučia ir patikino neketinąs uždaryti lombardo ir persikelti į prekybą internetu: „Šiuo metu turime apie tūkstantį klientų, iš kurių pusė neturi interneto – kas tą rinką aptarnaus?“
Kontroliuoja tik prekiaujančius tauriaisiais metalais ir brangakmeniais
Už lombardų veiklos priežiūrą atsakingos valstybės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“ Teisės–revizijų skyriaus viršininkė Virginija Pavalkienė naujienų portalui lrytas.lt aiškino, kad Prabavimo rūmai lombardų veiklos priežiūrą vykdo tik tiek, kiek tai susiję su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais ir tik tų gaminių atžvilgiu, kuriems yra pasibaigęs įkeitimo (kredito suteikimo) sutarties bei įstatymo nustatytas privalomas vieno mėnesio saugojimo terminas.
„Šiuo atveju įkeisti ir laiku neatsiimti taurieji metalai ir brangakmeniai bei jų gaminiai iš lombardo perkelti į prekybą tampa Lietuvos prabavimo rūmų patikros objektu. Tačiau rūmai lombarduose įkeistų buitinės technikos, mobilių telefonų ar kitų panašių įkeistų daiktų priežiūros (kontrolės) nevykdo“, – kalbėjo V. Pavalkienė.
Pasak jos, pagal gautas ūkio subjektų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) veiklos deklaracijas, Lietuvos prabavimo rūmai sudaro Ūkio subjektų, užsiimančių su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusia veikla, sąrašą. Šio sąrašo duomenimis, šiuo metu veiklą su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais yra deklaravę 1947 ūkio subjektai, iš jų lombardo veiklą – 326 ūkio subjektai.
Veiklos deklaracijų duomenimis, lombardo paslaugas teikia 36 fiziniai asmenys, vykdantys individualią veiklą.
„Daugiausiai lombardų veikia didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose. Gyventojų skaičius lemia lombardų, kaip trumpalaikių kreditų teikėjų, poreikį. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei 800 lombardų“, – skaičiavo V. Pavalkienė.
Pažeidėjai tikrinami dažniau
Dažniausi lombardų veiklos su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais nusižengimai, anot V. Pavalkienės, yra įkeitimo ir vėliau pardavimo dokumente nurodoma netiksli priimto užstato masė (pvz. auksinio žiedo masė nurodoma mažesnė nei yra) ir laiku neišpirktų daiktų realizavimas anksčiau LR civilinio kodekso nustatyto termino, kas apriboja asmenis susigrąžinti (išsipirkti) savo asmeninius įkeistus papuošalus.
„Nustatyta atvejų, kai kreditas buvo teikiamas nepilnamečiams, iš jų kaip užstatą priėmus
tauriuosius metalus ir brangakmenius, jų gaminius, ką draudžia LR tauriųjų metalų ir
brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymas.
Taip pat kai kurie lombardai, suteikdami kreditą už įkeistą tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių užstatą, klientų neprašo pateikti privalomą asmens dokumentą su nuotrauka. Tokiu būdu, klientams suteikiama galimybė įkeisti galimai nelegaliai įgytus daiktus“, – kalbėjo V. Pavalkienė.
Anot jos, lombardų, kurių veiklos patikrinimų metu nenustatomi nusižengimai, veikla tikrinama rečiau ir atvirkščiai – lombardų, kurių veiklos patikrinimų metu nustatomi nusižengimai ar nurodymų ištaisyti nusižengimus nevykdymas, veikla tikrinama dažniau.
„Tikrinimų dažnumas gali būti vienąkart per 3–5 metus arba pakartotinis patikrinimas, nepraėjus metams po nusižengimo, nurodymo ištaisyti nusižengimus nevykdymo. Įtakos taip pat gali turėti ir vartotojų (lombardų klientų) motyvuoti skundai“, – sakė V. Pavalkienė.
