Bendras didžiausių regiono įmonių akcijų indeksas „Stoxx Europe 600“ nuo sesijos pradžios šoktelėjo 3,1 proc. – labiausiai nuo 2016 metų birželio – iki 387,45 punkto.
Didžiosios Britanijos FTSE 100 pakilo 2,7 proc., Vokietijos DAX – 2,9 proc., Prancūzijos CAC 40 – 2,6 proc., o Ispanijos IBEX 35 ir Italijos FTSE MIB – po 2,9 procento.
Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) pirmadienį pareiškė, jog euro zonos centrinis bankas yra pasirengęs prireikus imtis „tinkamų ir tikslinių priemonių“ ir padėti euro zonos ekonomikai atlaikyti dėl koronaviruso kylančius sunkumus.
Anot jos, dėl spartaus viruso plitimo „kyla rizika ekonomikos augimo perspektyvoms“.
ECB atidžiai stebės padėtį ir „prireikus imsis kylančiai rizikai proporcingų veiksmų“, pridūrė ECB vadovė.
Kiek anksčiau ECB pirmininkės pavaduotojas Luisas de Guindosas (Luisas de Gindosas) pareiškė, jog koronaviruso plitimas įnešė „naują neapibrėžtumo dėl euro zonos ir viso pasaulio ekonomikos augimo perspektyvų sluoksnį“.
Jis pažymėjo, jog koronaviruso protrūkis gali padaryti poveikį euro zonos ekonomikai, tad ECB „išlieka budrus ir toliau atidžiai stebi gaunamą informaciją“.
„ECB valdančioji taryba yra pasirengusi prireikus atitinkamai pakoreguoti savo priemones, kad užtikrintų nuoseklų infliacijos judėjimą link tikslinio lygio“, – pareiškė L. de Guindosas.
Apie pasirengimą reaguoti į grėsmę, kurią koronaviruso epidemija kelia pasaulio ekonomikai, prieš Ch. Lagarde pareiškė daugelis kitų pirmaujančių pasaulio centrinių bankų vadovų.
Pavyzdžiui, Federalinio rezervo sistemos (FRS) vadovas Jerome Powellas (Džeromas Pauelas) dar penktadienį pareiškė, kad JAV centrinis bankas „atidžiai stebi“ su COVID-19 susijusią padėtį ir yra pasirengęs prireikus imtis priemonių ir paremti šalies ekonomikos augimą.
O Japonijos centrinio banko vadovas Haruhiko Kuroda (Haruhikas Kuroda) pirmadienį pažadėjo „suteikti pakankamą likvidumą ir užtikrinti stabilumą finansų rinkose vykdant atitinkamas rinkos operacijas ir turto pirkimą“.
Savo ruožtu Anglijos bankas pažadėjo „imtis visų būtinų priemonių ir užtikrinti finansinį ir pinigų politikos stabilumą“.
Tuo tarpu Australijos centrinis bankas jau antradienį sumažino bazinę palūkanų normą iki rekordiškai žemo lygio ir patikino, jog, plintant koronavirusui, yra pasirengęs prireikus imtis tolesnių priemonių paremti ekonomiką.
Bazinė palūkanų norma buvo apkarpyta 25 baziniais punktais iki 0,5 procento.
Savo ruožtu Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Pasaulio bankas pareiškė esantys pasirengę padėti valstybėms narėms susitvarkyti su humanitarinėmis ir ekonominėmis koronaviruso COVID-19 plitimo pasekmėmis.
„Aktyviai bendradarbiaujame su tarptautinėmis institucijomis ir įvairių valstybių vyriausybėmis, ypatingą dėmesį skirdami skurdžioms šalims, kuriose sveikatos apsaugos sistemos yra silpniausios, o žmonės – labiausiai pažeidžiami“, – pažymima bendrame Pasaulio banko vadovo Davido Malpasso (Deivido Malpaso) ir TVF vadovės Kristalinos Georgievos pareiškime.
O agentūra „Bloomberg“, remdamasi savo šaltiniais, pranešė, jog Didžiojo septyneto (G7) finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai antradienį surengs telekonferenciją ir apsvarstys atsakomąsias priemones, kurių galėtų būti imtasi dėl grėsmės, kurią pasaulio ekonomikai kelia koronaviruso plitimas.
Antradienį paskelbti išankstiniai statistiniai duomenys parodė, jog metinė infliacija euro zonoje vasarį sudarė 1,2 proc. ir buvo mažiausia nuo 2019 metų lapkričio.
Tuo tarpu nedarbas bendros valiutos bloke sausį liko 7,4 proc. lygyje, kuris yra žemiausias nuo 2008 metų gegužės.
O Šveicarijos ekonomikos augimas 2019 metų ketvirtąjį ketvirtį šiek tiek sulėtėjo ir tai lėmė dėl pasaulyje silpstančios paklausos ir neapibrėžtumo prekyboje sumažėjęs eksportas ir importas.
Bendrasis vidaus produktas (BVP) spalio–gruodžio mėnesiais, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, paaugo 0,3 proc., pranešė Valstybinis ekonomikos reikalų sekretoriatas (SECO).
