Azijos biržos į užkratą reagavo anksčiau, nes jis pirmiausia pasirodė būtent šiame regione – Kinijoje. Tačiau kai liga buvo užfiksuota Italijoje ir kitose Europos šalyse, raudonai nusidažė ne tik šio žemyno, bet ir Amerikos biržų indeksai. Tiesa, tai nėra totalus nuosmukis, nes dabar indeksai svyruoja kasdien į vieną ar kitą pusę.
Finansų rinkose pastebėta dar viena tendencija – metų pradžioje tiek JAV, tiek Europos įmonės aktyviai leido obligacijas, tačiau įsibėgėjus epidemijai šis procesas beveik sustojo. Tai rodo, kad tiek verslas, tiek investuotojai yra akivaizdžiai sunerimę dėl ateities.
Ar gali koronavirusas virsti nauja krize? Jei jo nepavyks pakankamai greitai suvaldyti, viskas įmanoma.
Tačiau yra daug skirtumų nuo 2008-aisiais pasaulio ekonomiką sukausčiusio sunkmečio. Tuomet krizė buvo susijusi su bankais, o dabar silpniausia grandis yra logistika.
Kinijoje sustojus galybei fabrikų fiksuojama gerokai mažesnė atmosferos tarša, užtat tiekimo grandinės ėmė strigti kone visame pasaulyje.
Skaičiuojama, kad vien logistikos kompanijų apyvarta dėl koronaviruso jau smuko maždaug 15 procentų. Ir tai – tikrai ne pabaiga.
„Jei viruso plitimas artimiausiu metu nebus sustabdytas, tikėtina, kad kovo ir balandžio mėnesiais bendra logistikos sektoriaus apyvarta turėtų nusmukti dar 30–40 procentų, o gabenimo sausumos keliais apimtis – iki 10 procentų.
Kita vertus, naujausia informacija apie atsigaunantį krovinių judėjimą Kinijoje bei kitose pasaulio rinkose leidžia prognozuoti, kad nuosmukis bus laikinas, todėl dar pirmąjį šių metų pusmetį situacija grįš į įprastas vėžes“, – taip aiškino bendrovės „AC E Logistics“ direktorius I.Puluikis.
Prasta padėtis ir aviacijos sektoriuje, praradimus tenka skaičiuoti turizmo kompanijoms, viešbučiams. Juk net Vokietijos oro susisiekimo milžinė „Lufthansa“ paskelbė dėl koronaviruso atšauksianti 25 procentus skrydžių.
Daugelio įmonių darbuotojams įvairiose šalyse, ypač atvykusiems iš Kinijos ar Italijos, įvestas privalomas karantinas ir darbas namų sąlygomis.
Atšaukta ir mobiliųjų technologijų pasaulinė konferencija Barselonoje, ir Ženevos automobilių paroda, ir Šveicarijoje turėję vykti laikrodžių pramonės tradiciniai sambūriai.
Akivaizdu, kad vaizdas jau dabar nekoks.
Bene vienintelė paguoda – žemiau 50 dolerių už barelį kritusios naftos kainos, o dėl to jau ir Lietuvoje pradėjo pigti degalai.
Bet užsitęsus epidemijai žala būtų nepalyginti didesnė už šią menką naudą. Ypač sektoriams, turintiems ryšių su Kinija.
Antai šioje šalyje veikiančių JAV įmonių apklausa parodė, kad jų apyvarta šįmet bus mažesnė nei pernai, jei padėtis netaps įprasta iki balandžio pabaigos. Jei krizė užsitęstų iki rugpjūčio, planuojamos net 50 procentų mažesnės pajamos.
Technologijų rinkos milžinai irgi rengiasi sunkesniam metui. Pavyzdžiui, „Microsoft“ jau įspėjo investuotojus, kad dėl sutrikusios tiekimo grandinės, taip pat mažėjančio programinės įrangos bei įrenginių pardavimo kompanijos pajamos gali nebūti tokios, kaip planuota.
Tiesa, bus ir nemažai laimėtojų, ypač farmacijos srityje.
Tarkime, Nyderlandų bendrovė „Qiagen“, pirmaujanti pasaulyje koronaviruso ar vėžio testavimo įrangos gamybos srityje, jau sulaukė savo sėkmės valandos – ją įsigijo rinkos milžinė „Thermo Fish Scientific“. Sandorio vertė stulbinanti – net 9 milijardai eurų.
Tuo metu kitos bendrovės priverstos staigiai persvarstyti savo strategiją. Pavyzdžiui, elektroniniais ekranais garsėjanti „Sharp“, kurios fabrikuose yra itin sterili aplinka, paskelbė Japonijoje vienoje iš gamyklų pradėsianti medicininių kaukių gamybą – net iki pusės milijono vienetų per dieną. Esant milžiniškai šių prekių paklausai ir didžiuliam deficitui artimiausiu metu tai padės užsitikrinti papildomas bei stabilias pajamas.
Panašiai galėtų pasielgti ir Lietuvos verslas. Antai „Vilniaus degtinė“ paskelbė galinti itin greitai pertvarkyti gamybą ir tiekti rinkai dezinfekcinį skystį, kurio stinga ne mažiau nei kaukių.
Tačiau kelią jiems pastojo biurokratai, išaiškinę, kad tokiam produktui reikalingas leidimas gali būti išduotas tik per pusmetį.
Skandalui išlindus į viešumą tuo ėmė rūpintis netgi koronaviruso ekspertu tapęs premjero patarėjas S.Malinauskas. Tačiau kol kas verslininkams siūloma gaminti šį produktą tik valstybės užsakymu.
Nors dezinfekcinio skysčio paklausa būtų milžiniška visoje Europoje, lygioje vietoje užsidirbti lietuviams neleidžia biurokratiniai reikalavimai.
Šalies verslo organizacijos jau pasiuntė signalą valdžiai, kad įmonėms gali kilti rimtų sunkumų, jei tektų, pavyzdžiui, stabdyti gamybą, nors mokėti už prastovas darbuotojams jos privalėtų net ir netekusios pajamų.
Verslininkų nuomone, šiuo atveju būtų galima operatyviai įteisinti, sakykime, mokesčių atidėjimus ar taikyti eksporto garantijas.
Iš Vyriausybės pusės kol kas panašių pasiūlymų negirdėti. Suprantama, juk parengti verslo gelbėjimo scenarijų yra nepalyginti sudėtingiau, nei sušaukti spaudos konferenciją trečią valandą nakties.
Tačiau ūkio gelbėjimo planas, net jeigu jo ir neprireiks, yra tiesiog būtinas.
