Tiek vieno, tiek kito daugiabučio modernizavimas gyventojams tapo lūkesčius pateisinusiu sprendimu – būsto atnaujinimas lėmė ne tik kur kas mažesnes išlaidas šildymui, geresnę gyvenimo kokybę ar gražesnę pastato išvaizdą, bet ir leido prisidėti prie aplinkos tausojimo.
Daugiabučių renovacijos investicinių planų įgyvendinimo konsultantas Olegas Mackevičius pasakoja, kad viena pagrindinių priežasčių, motyvavusių abiejų daugiabučių gyventojus priimti sprendimą atnaujinti būstą, buvo didelis šilumos energijos sueikvojimas.
„Po renovacijos tiek Geležinio Vilko g. 1, tiek P.Lukšio g. 2 energinio efektyvumo padidėjimas buvo juntamas labai tiesiogiai: dabar gyventojai moka ne tik mažesnes sąskaitas už šildymą, bet ir termoreguliatoriais gali patys nustatyti pageidaujamą temperatūrą atskiruose kambariuose, o tai užtikrina dar didesnį komfortą“, – pasakoja pašnekovas.
Pasirinko visapusiškas renovacijos priemones
Per renovaciją daugiabučiuose tinkuojamu fasadu buvo apšiltintos namo sienos, įstiklinti ir apšiltinti balkonai, apšiltintas stogas ir cokolis, pakeisti energiškai neefektyvūs butų langai ir bendro naudojimo durys, modernizuotos namo šildymo, vėdinimo ir karšto vandens paruošimo sistemos, pakeisti vandentiekio vamzdynai ir seni liftai. Be to, abiejų daugiabučių gyventojai nusprendė įsidiegti atsinaujinančius energijos išteklius – ant stogų buvo įrengti saulės kolektoriai.
„Siekiant iš dalies kompensuoti elektros energijos sąnaudas ant stogo buvo sumontuoti saulės kolektoriai, kurie šildo vandenį ir saulėtomis dienomis mažina šilumos siurblių elektros energijos sąnaudas. Šilumos siurblių ir saulės kolektorių pagamintai perteklinei energijai akumuliuoti nuspręsta namo šilumos punkte įrengti akumuliacines talpyklas“, – pasakoja O.Mackevičius.
Renovacijos priemonių įdiegimas lėmė daugiabučių energinio efektyvumo klasės šuolį: Geležinio Vilko g. 1 esantis gyvenamasis namas iš E klasės pakilo į B, o P.Lukšio g. 2 buvo pasiekta C energinio efektyvumo klasė.
Tiesa, pašnekovas priduria: „Jei P.Lukšio g. esančiame gyvenamajame name būtų buvę pakeista daugiau butų langų arba pateikti anksčiau pakeistų langų sertifikatai, iš buvusios F klasės būtų pasiekta B.“
Pašnekovas pažymi, kad renovacijos nauda ne vien ekonominė: dabar P.Lukšio g. 2 daugiabučio išmetamo anglies dvideginio, prisidedančio prie klimato kaitos, kiekis sumažėjo net 117,98 tonos per metus, o Geležinio Vilko g. 1 – 94,73 tonos.
Pasiektas žymus energijos sutaupymas
Atnaujinus Geležinio Vilko g. 1 daugiabutį, jo skaičiuojamosios energijos sąnaudos sumažėjo daugiau nei 70 proc. Anksčiau name buvo naudojama 243,25 kWh/kv. m, o dabar sunaudojama 72,05 kWh/kv. m.
Tuo metu P. Lukšio g. 2 gyvenamasis namas po renovacijos skaičiuoja 75 proc. siekiančius šilumos energijos sutaupymus, o anksčiau sunaudojamus 298,64 kWh/kv. m pakeitė 72,05 kWh/kv. m. energijos poreikis.
„Tokių priemonių kaip tinkuojamo fasado pasirinkimas padėjo pasiekti, kad būtų sutaupoma daug energijos, daugiabutis tapo sandaresnis, tai leido papildomai sutaupyti apie 10–15 proc. šilumos energijos. Taip pat svarbus cokolių apšiltinimas – dažnai neįvertinama, kad per neapšiltintas daugiabučio pamatų konstrukcijas prarandama nemaža dalis pastato šilumos“, – teigia O.Mackevičius.
Jis pabrėžia, kad renkantis tinkuojamą fasadą būtina pasirūpinti tinkamu pastato vėdinimu – šiuose daugiabučiuose ventiliacijos sistema buvo modernizuota įrengiant mechaninį vėdinimą.
Metų renovacijos projekto rinkimai
Šie daugiabučiai dalyvauja Metų renovacijos projekto rinkimuose, kuriuos rengia Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). Susipažinti su visais kandidatais galima BETA „Facebook“ puslapyje ir naujienų portale. Rinkti geriausius įgyvendintus projektus kviečiami visi Lietuvos gyventojai – balsavimas už kandidatus prasidės kovo 31 d. naujienų portale, o laimėtojai bus paskelbti balandžio pradžioje.
