Po COVID-19 protrūkio JAV priimtas sprendimas uždrausti visus atvykstamuosius skrydžius iš Europos šalių, išskyrus Jungtinę Karalystę, tampa dar viena svarbia problema transporto sektoriui. Tikėtinai, šis draudimas nebus išplėstas krovininiam transportui. Taip teigė „Coface“ ekonomistas Vidurio ir Rytų Europos šalims Grzegorzas Sielewitczius.
„Šis draudimas tikrai turės įtakos didžiosioms JAV oro linijoms, nes trečdalis skrydžių į JAV sudaro skrydžiai iš Europos. „Delta Airlines“, kurios Europoje turėjo didžiausią skaičių skrydžių ne į Didžiąją Britaniją ar Airiją, praranda 51 skrydį per dieną, „United Airlines“ – 37, „American Airlines“ –26. Taip pat apribojimas skristi į JAV stipriai palies „Icelandair“, „La Compagnie“ ir „Norwegian Airlines“ – silpnesnius aviacijos rinkos žaidėjus, kurie koncentruojasi į JAV rinką.
„Norwegian Airlines“ teks kasdien atšaukti po 19 skrydžių, kas problemų kamuojamam vežėjui gali sukelti dar didesnių finansinių sunkumų. Manoma, jog šis draudimas oro linijoms kainuos apie 20 mlrd. JAV dolerių“, – teigė „Avia Solutions Group“ direktorių tarybos narys Vygaudas Ušackas.
Jau prieš savaitę Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) atnaujino įvertinimą, kad oro transporto sektoriaus nuostolis dėl kilusios pandemijos pasauliniu mastu gali svyruoti nuo 63 mlrd. JAV dolerių iki 113 mlrd. JAV dolerių. Palyginti su ankstesniu, vasario 20-ąją, išleistu analogišku įvertinimu, šios sumos gerokai išaugo nuo pradinės 29 mlrd. JAV dolerių sumos.
„COVID-19 išplito į 116 šalių, todėl minėto susirgimo įtaka keleivių pervežimams orlaiviais bus išties reikšminga. Taip pat svarbu pažymėti, kad žymiai krinta ir pačių keliautojų srautai ne tik tokia populiaria kryptimi kaip Italija, bet ir kitais maršrutais. Tai smarkiai atsilieps bendrai ekonominei situacijai.
Pavyzdžiui, turizmas sudaro 13 proc. Italijos bendrojo vidaus produkto ir 18 proc. – Kroatijos. Šiuo metu dar sunku tiksliai įvertinti, kokio dydžio praradimus patirs minėtos šalys, tačiau labai tikėtina, kad ši situacija sukels nemokumo atvejų oro transporto sektoriuje“, – portalui lrytas.lt komentavo G.Sielewitczius.
Pavojaus signalas „airBaltic“ ir LOT
Kiek anksčiau kovą didžiausia Europoje regioninės oro linijos – britų „Flybe“ – pripažino bankrotą. Tebuvo praėję vos du mėnesiai po to, kai Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė jų gelbėjimo planą. Tai, anot „Coface“ ekonomisto, gali būti pirmas, tačiau ne paskutinis bankroto atvejis Europoje, nes visa oro vežėjų rinka kenčia dėl perteklinių pajėgumų, o žemų kainų vežėjai, kurie palyginti yra jautresni ekonominei konjunktūrai, yra tarp didžiausių vežėjų Europoje.
V.Ušacko nuomone, tai bus finansiškai sunkus laikotarpis visoms pasaulio oro linijoms. Jei anksčiau industrija galėjo išlaikyti ir mažiausius žaidėjus, koronavirusas nuspręs gana nemažai oro linijų likimų.
„Flybe“ bankrotas yra pavyzdys, kad sunkiai besiverčiančiantys rinkos žaidėjai koronaviruso padarinius pajus daug skaudžiau, nei stabilios ir įsitvirtinusios oro linijos. Tačiau prasidėjusi epidemija tebuvo viena iš daugelio priežasčių privedusi „Flybe“ prie bankroto, nes vežėjas su finansiniais sunkumais kovojo keletą metų prieš prasidedant koronaviruso protrūkiui“, – šį konkretų atvejį aiškino pašnekovas.
„Labiausiai tikėtina, kad mūsų regione nuo sumenkusios paklausos pirmiausia nukentės tokios oro linijos, kaip latvių „airBaltic“ arba Lenkijos LOT. Skrydžių draudimas į JAV taps papildoma problema Lenkijos LOT kompanijai, kuri nemažai investavo į naujas kryptis į JAV bei intensyvų jų skatinimą“, – taip mano G.Sielewitczius.
Atleido, bet laikinai
Beje, ketvirtadienį, kovo 12-ąją, latvių oro vežėja „airBaltic“ informavo laikinai atleidžianti 350 darbuotojų, daugiausia – įgulų narių. Tai – daugiau nei penktadalis personalo.
„Deja, šiuo metu mes negalime toliau dirbti kaip įprasta: stebėdami staigų ir netikėtą skrydžių rezervavimo paklausos mažėjimą turime atšaukti skrydžius, mažinti orlaivių naudojimą. Šiuo metu esame priversti imtis šių veiksmų, kad situacijai pagerėjus galėtume grąžinti žmones į darbą bei grįžti prie savo augimo“, – „airBaltic“ pranešime cituotas jos vadovas Martinas Gaussas.
Aviacijos eksperto Simono Bartkaus toks latvių bendrovės žingsnis nenustebino.
„Sprendimas buvo lauktas – jie prieš gerą savaitę pradėjo skelbti, kad mažina skrydžių skaičių. Natūralu, kad jiems dalies darbuotojų ir nebereikia. Aš suprantu, kad po žodžiais „laikinas atleidimas“ slepiasi siūlymas ar nurodymas eiti nemokamų atostogų. Teko matyti, kad Azijoje, Australijoje oro vežėjos liepia darbuotojams savo nuožiūra iki metų pabaigos pasiimti du mėnesius nemokamų atostogų“, – portalui lrytas.lt komentavo S.Bartkus.
„Lietuvių pamėgtos oro vežėjos „Ryanair“, „Wizzair“, „airBaltic“ – yra gana patyrę aviacijos žaidėjai, tad nereiktų abejoti jų išlikimu. Svarbu prisiminti, jog „airBaltic“ yra subsidijuojama Latvijos vyriausybės, tad šios oro linijos turi „draudimą“ ir gali būti užtikrintos, jog net ir patyrusios nuostolį, būtų finansuojamos valstybės.
Be to, pigių skrydžių oro linijos yra vieni iš stipriausių ir mažiausiai pažeidžiamų aviacijos segmentų. 2019 metais „Ryanair“ pelno marža siekė 13,5 procento, tuo tarpu vokiečių oro linijų „Lufthansa“ – tik 3-4 procentus. Susirūpinti reiktų ne tik pigių skrydžių oro linijoms, bet ir į verslo klientus besifokusuojantiems vežėjams, kurie gali patirti dar didesnį ir labiau juntamą smūgį“, – kalbėjo V.Ušackas.
Pusmetis atsistoti ant kojų
Anot S.Bartkaus, taisykle tapo tai, kad bet kokį sukrėtimą, koks jis būtų pasaulyje: socialinės, ekonominės ar, kaip šiuo atveju, sveikatos srities – aviacijos sektorius pajunta greičiausiai. Vos atsiradus neapibrėžtumui, žmonės pirmiausia apriboja savo keliones.
Kaip sakė S.Bartkus, matome pirmuosius ženklus, kad aviacijos sektorius labai stipriai paveiktas. Kiek – išreikšti skaičiais sunku, nes tikriausiai ir patys rinkos dalyviai to negali padaryti, bet matyti, kad paklausa labai sumažėjus. Tikriausiai neliko nė vienos oro vežėjos, kuri nebūtų sumažinusi skrydžių.
„Pirma, kas buvo pastebėta susidūrus su šia krize – finansinį poveikį pajuto bendrovės, kurios daugiau skraidina tų keleivių, kurie bilietus perka paskutinę minutę. Tai tokios vežėjos, kaip SAS ar „Lufthansa“, tarp kurių klientų – daugiau skrendančiųjų darbo reikalais. Šios bendrovės jau pajuto, kad žmonės, kurie suplanavę skristi po savaitės ar dviejų, nebekeliauja.
Pigių skrydžių bendrovės skraidina žmones atostogauti arba emigrantus – tuos, kurie bilietus perka prieš kelis mėnesius. O kadangi pigių skrydžių bendrovės šiais laikais bilietų negrąžina, net nelabai ir žino, ar žmonės ateis skristi, ar ne. Todėl akivaizdu, kad jų reakcija į skrydžių mažinimą gerokai lėtesnė. Tačiau daryti išvados, kad jų finansinė padėtis stabilesnė, negalima. Ją nulems ne šios viena kita savaitės, o tai, kaip žmonės elgsis toliau – ar jaus baimę keliauti ir ar bus įvesti apribojimai keliauti“, – svarstė aviacijos ekspertas.
Kiek laiko prireiks aviacijos sektoriui atsitiesti, bandoma prognozuoti remiantis jau ankstesniais įvykiais. Anot S.Bartkaus, po 2003 m. siautėjusios SURS epidemijos, reikėjo pusmečio, kad būtų sugrįžta į įprastą ritmą.
„Net tuo atveju, jei koronaviruso epidemijos poveikis imtų slopti po dviejų trijų savaičių, panašiai apie tokį laikotarpį reikėtų galvoti laukiant, kol gyvenimas grįš į normalias vėžias. Be to, reikia turėti omenyje, kad aviacija – labai sezoninis verslas, o su tokiu scenarijumi vasarą, kelionių metą, prašoksime“, – prognozavo pašnekovas.
„Avia Solutions Group“ direktorių tarybos nario V.Ušacko nuomone, virusui nuslopus žmonės tikrai nevengs kelionių – pasaulyje gausu mirtingai pavojingų susirgimų, apie kuriuos žmonės žino, tačiau tai nesustabdo jų kelionių. Didesnis trukdis šiuo metu yra pačių oro linijų sprendimai atšaukti skrydžius ir vyriausybių paskelbti ribojimai susisiekimui oru.
„Drįsčiau teigti, kaip ir po 2001 m. rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių ištikusio šoko avialinijoms ir žmonių kelionėms, rinka atsigaus. Tai nulems dabartinės pastangos sulaikyti koronaviruso sklidimą, išrandami skiepai ir vaistai, lauko temperatūros atšilimas bei deeskaluojanti komunikacija apie faktinį rizikų valdymą“, – kalbėjo V.Ušackas.
D.Trumpas – ne toks reikšmingas
Nebankinės faktoringo bendrovės „SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas įsitikinęs, kad JAV prezidento D.Trumpo pareiškimas paveiks tik du sektorius – skrydžių bendroves ir turizmą.
Tačiau nors po JAV vadovo pranešimo ėmus smukti akcijų rinkoms šie pokyčiai buvo sieti būtent su žiniomis iš Amerikos, A.Izgorodinas turi kitą nuomonę.
„Akcijų rinkos daugiausia krinta dėl to, kad nėra jokių požymių, kad koronaviruso įtaka už Kinijos ribų silpnėtų. Yra tik viena gera naujiena – Kinijoje susirgimų skaičius ėmė mažėti. Tačiau JAV ir Europoje viruso poveikis tik stiprėja. Ir jei šių metų pradžioje dauguma ekonomistų prognozavo, kad koronaviruso poveikis pasaulio ekonomikai bus labiau nišinis, tačiau dabar akivaizdu, kad jis turės poveikį tiek Europos, tiek JAV ekonomikai, – aiškino ekonomistas. -
Rinkos smunka ir dėl to, kad kol kas nėra jokio konkretumo iš JAV ir Europos valdžios, kaip biurokratai skatins rinkas. Tad kol kas rinkos gyvena tomis nuotaikomis, kad virusas paveiks ekonomiką“.
Ne toks jau reikšmingas ir D.Trumpo pasisakymas naftos rinkai. Kaip teigė A.Izgrodinas, esminę įtaką juodojo aukso kainoms dabar turi Saudo Arabijos ir Rusijos kainų karas: tiek viena, tiek kita valstybė žada padidinti gavybą ir į rinką įlieti daug naftos.
Kilusio karo priežastis paprasta – Rusija nori pašalinti pagrindinius savo konkurentus. Rusijai, kad stabilizuotų biudžetą, užtenka, kad naftos barelis kainuotų 42 JAV dolerius, Saudo Arabijai – 90 JAV dolerių.
„Suprantama, stiprėjanti koronaviruso plėtra veikia ir žaliavų, ir akcijų rinkas, nes tarp analitikų pastebimas augantis neapibrėžtumas. Tačiau neatmesčiau to, kad antrąjį šių metų pusmetį matysime tokį pat akcijų augimą – akivaizdu, kad centriniai bankai ir vyriausybės pradės skatinti ekonomiką.
Manau, kad artimiausias porą savaičių akcijų rinkos turėtų raudonuoti, matysime daug neapibrėžtumo – vieną dieną pakilimas, kitą – jau nuosmukis, bet vyraus negatyvios nuotaikos. Nuosmukis akcijų rinkose ir taip didelis, todėl nemanau, jog verta laukti fundamentalaus kritimo“, – spėjo A.Izgorodinas.
Naftos kainos artimiausius tris-penkis mėnesius, jo teigimu, turėtų būti žemos – kainų karas tęsis tol, kol nors viena šalis pasakys „gana“.
Lietuvai, kaip teigė pašnekovas, kur kas didesnę įtaką nei D.Trumpo sprendimas turės koronaviruso plėtra Europoje. Mat gali būti, kad laikinai sutrikus įmonių veiklai Lietuvos įmonės gali pajusti apyvartinio kapitalo trūkumą. Jei staiga užsieniečiai nebepirktų mūsų prekių ir paslaugų eksporto, nuo kurio gyvybiškai priklauso Lietuvos ekonomika, įmonės iš vienos pusės turės vykdyti finansinius įsipareigojimus, iš kitos pusės – gaus mažiau pajamų.
Patampė nervus
„Pastarosios savaitės tapo tikru išbandymu investuotojų nervams. Rinkų svyravimai priminė 2008 m. finansų krizės pradžią. Tačiau skambinti pavojaus varpais dėl artėjančio sunkmečio per anksti. Grandininę reakciją rinkose sukėlė keli veiksniai, kurie kol kas nepretenduoja tapti ilgalaike tendencija“, – teigia „Swedbank“ Investavimo produktų srities vadovas Renatas Žeknys.
Jo teigimu, lemiamą smūgį pasaulio finansų rinkoms sudavė ne virusas, o nesutarimai tarp didžiausių naftos išgavėjų. Praėjusį savaitgalį Saudo Arabija, valdanti didžiausius naftos išteklius pasaulyje, ėmėsi agresyvios taktikos pasitraukdama iš susitarimo su Rusija – ji sumažino naftos kainą ir pažadėjo padidinti jos gavybą.
Kadangi pasaulinė naftos paklausa ir taip jau buvo sumažėjusi dėl koronaviruso poveikio įvairių šalių ekonomikoms, toks veiksmas lėmė didžiausią naftos kainų nuosmukį nuo 1991 metų. Pirmadienį prasidėjus prekybai finansų rinkose naftos kaina smuko nuo maždaug 50 iki 32 JAV dolerių už barelį.
„Akivaizdu, kad investuotojai visame pasaulyje tokio įvykių posūkio nesitikėjo, todėl jiems reikėjo iš naujo persvarstyti pasaulio ekonomikos plėtros perspektyvas ir šiuo metu jai kylančias rizikas. Pirmoji natūrali reakcija – ieškoti saugumo. Dėl šio veiksnio pirmą kartą istorijoje 10 metų trukmės JAV iždo obligacijų grąža krito žemiau už 0,5 proc., o 30 metų trukmės obligacijų – iki vos 1 proc.
Tuo metu JAV, Europos ir kai kurių Azijos vertybinių popierių biržų indeksai per vieną dieną sumažėjo 6–8 proc. Tokių svyravimų rinkose nebuvo nuo 2008-ųjų pasaulinės finansų krizės. Rusijos RTS biržos indeksas susitraukė daugiau kaip 15 proc., net Norvegijos krona dolerio atžvilgiu sumažėjo apie 5 proc. iki žemiausio savo lygio nuo 1980 metų“, – skaičiavo R.Žeknys.
Vienas įtakingiausių bankų žaliavų rinkose „Goldman Sachs“ prognozuoja, kad „Brent“ rūšies naftos kaina artimiausiais mėnesiais gali sumažėti ir iki 20 JAV dolerių už barelį. Žemesnės naftos kainos gali paskatinti nedidelį naftą importuojančių šalių ekonomikos augimą, nors jį greičiausiai nustelbs koronaviruso poveikis.
Banko investavimo produktų srities vadovas spėja, kad artimiausiu metu pasaulio finansų rinkos ir toliau išliks itin nervingos, o nuotaikas jose lems žinios apie naftos kainas ir koronaviruso plitimą.
Šiuo metu, specialisto vertinimu, panašu, kad naftos kainų karas paskelbtas siekiant taktinių tikslų, todėl jis bus trumpalaikis.
