Kovo 9 – 15 d. didmeninė vidutinė savaitės elektros energijos kaina Lietuvoje krito 18 proc. iki 24 Eur/MWh. Palyginimui, pernai tuo pačiu metu didmeninė vidutinė savaitės kaina siekė 46,2 Eur/MWh. „Nordpool“ sistemos kaina krito 28 proc. ir siekė 9,1 EUR/MWh. Latvijoje ir Estijoje elektros vidutinė elektros kaina krito 18 proc. ir siekė 24,1 EUR/MWh.
Lietuvoje vietinė elektros generacija augo 22 proc. Pagal generacijos apimtis, Lietuvos vietinė generacija užtikrino 42 proc. šalies elektros energijos suvartojimo (102 GWh generacija ir 241 GWh elektros energijos suvartojimas).
Vėjo elektrinės pagamino 40 proc., šiluminės elektrinės – 10 proc., hidroelektrinės – 26 proc., kitos elektrinės – 24 proc. mūsų šalies generacijos. Labiausiai augo vėjo elektrinių gamyba – fiksuotas 122 proc. augimas nuo 19 GWh iki 42 GWh generacijos.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 62 proc. mūsų šalies elektros energijos suvartojimo* buvo importuota, o bendras importo srautas mažėjo 7 proc. Importo struktūra: 27 proc. iš trečiųjų šalių, 51 proc. iš Švedijos, 15 proc. iš Latvijos ir 7 proc. iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 5 proc. Lietuvos eksporto srauto pasiskirstymas: 80 proc. Lenkijos ir 20 proc. Latvijos kryptimis.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 48 proc., o Lietuvos kryptimi 21 proc. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 95 proc., o Švedijos kryptimi – 0 proc.
