Pasaulio biržos itin jautriai reagavo į koronavirusą ir su juo susijusius sprendimus dėl atskirų valstybių ar regionų izoliacijos.
Antai ketvirtadienį JAV biržų indeksai krito maždaug po dešimt procentų, ne ką atsiliko ir Europa.
„Nasdag OMX Vilnius“ indekso vertė per dieną sumažėjo 9,37 procento, nuosmukis tęsėsi ir vakar.
Tiesa, pagrindinėse žemyno biržose penktadienį jau buvo stebima žalia spalva – akcijų kainos pasuko į viršų, nors ir ne taip sparčiai, kaip anksčiau nusirito.
Plūstelėjo į parduotuves
Kaip ir visame žemyne, Lietuvoje pirkėjai šturmuoja prekybos centrus. Vežimėliuose – daržovės, kruopos, makaronai, konservai, dažnas prigriebia ir stipresnių alkoholinių gėrimų.
„Įsivaizduokite, tokios milžiniškos eilės – nuo pat pietų“, – ketvirtadienio vakarą pavargęs atsiduso sostinės Antakalnio rajone esančios „Maximos“ parduotuvės kasininkas.
Virtinės žmonių plūdo ir į firminę „Vilniaus degtinės“ parduotuvę, nors retas pirko svaigalų – visiems reikėjo nuo šios savaitės gaminamo dezinfekcinio skysčio, parduodamo pakuotėse po litrą ar po keturis.
„Nepatikėsi – visi čia ima, kiek tik paneša“, – eilės pabaigoje stovintis vaikinas telefonu pasakojo savo pašnekovui.
„Vilniaus degtinė“ – viena iš keturiolikos leidimus gaminti tokį skystį gavusių įmonių – jau savaitės viduryje jo buvo patiekusi apie 100 tūkst. litrų.
Cukrus – tik supakuotas
Mažiausiai dvi artimiausias savaites galiojanti ekstremali padėtis neabejotinai kirs pramogų verslui, sporto klubams, baseinams ar įvairioms pasilinksminimo erdvėms, kurios priverstos laikinai užverti duris.
Barai ar restoranai kol kas veikia, tačiau jau plika akimi matyti, kad klientų juose jau mažiau, nei būdavo įprastai. Savo ruožtu šių įstaigų šeimininkai ėmėsi prevencinių veiksmų.
„Dezinfekuojame kiekvieną staliuką ir viską, kas ant jo yra. Darbuotojų paliekame tiek, kiek būtina klientams aptarnauti, kitų prašome likti namuose.
Ką tik įmanoma, stengiamės patiekti jau supakuotą. Pavyzdžiui, jei anksčiau viena cukrinė būdavo skirta vienam stalui, dabar cukrus patiekiamas tik pakuotėse.
Net duoną kiekvienam klientui atnešame atskirai. O viskas, kas lieka lėkštėse, iš karto utilizuojama“, – pasakojo restoranų tinklo „Fortas“ rinkodaros vadovas Kęstutis Markevičius.
Teko atsisakyti kelionių
Būtent viešojo maitinimo ir viešbučių verslas koronaviruso krizę pajuto pirmiausia, nes sumažėjo ne tik vietos klientų – vis mažiau atvyksta svečių iš užsienio, atšaukiami įvairūs renginiai.
Neįvykę skrydžiai jau tapo kone kasdienybe. Negana to, didžiosios šalies turizmo kompanijos „Novaturas“, „Tez Tour“ ir „Kiddy Tour“ iki balandžio 14 dienos sustabdė turistų gabenimą į kitas šalis.
Visiems klientams, kurie minėtu laikotarpiu planavo išvykti atostogų, siūloma planus atidėti vėlesniam laikui ir nemokamai keisti keliones.
Prašo valstybės paramos
„Šiuo metu turizmo sektorius Lietuvoje iš esmės yra sustojęs. O juk jis sukuria apie 3 procentus bendrojo vidaus produkto.
Vežėjų asociacija „Linava“ praneša, kad jų sutartys arba įplaukos sumažėjusios kai kuriais atvejais 50 proc., o kitais – net 90 proc.
Net mažmeninėje prekyboje jau pasijuto pirkimų mažėjimas – žmonės perka pagrindinius maisto produktus, bet ne pačių būtiniausių prekių stengiasi neįsigyti.
Valstybė turėtų persvarstyti verslui taikomas prievoles. Gali nutikti taip, kad įmonės dėl lėšų stygiaus turės bankrutuoti, nes nesugebės vykdyti mokestinių įsipareigojimų.
Vienas tokių neatidėliotinų sprendimų būtų šios sistemos peržiūra – atidėti mokesčių mokėjimą ar sudaryti kokį nors grafiką“, – kalbėjo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Tačiau valdžia kol kas ramina.
„Lietuvos finansų sistema yra tikrai tvirta ir patikima, pasiruošusi atlaikyti įvairius scenarijus.
Šiuo metu nereikia jokių teisės aktų pakeitimų, nes įvairių galimybių numatyta įstatymuose.
Įmonės, kurios susiduria su sunkumais, tikrai gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl mokestinių prievolių atidėjimo“, – Eltai aiškino finansų ministras Vilius Šapoka.
Vežėjai – itin sunerimę
2008 metų krizė buvo finansinė, o pastaroji – logistinė, nes akivaizdžiai trūkinėja tarptautinės prekybos grandinės, o mūsų šalies transporto sektoriaus atstovai dabar sėdi lyg ant adatų.
„Logistikos kompanijos neneigia, kad verslas sulėtėjo, yra tam tikrų sutrikimų. Kai kur, ypač Italijoje, pristabdyta didžiųjų gamyklų veikla.
Mažoms įmonėms prekių pristatymas vyksta be sutrikimų, bet didelėse, kuriose dirba daug žmonių ir daug dėmesio skiriama apsaugai, yra problemų – ten daug darbuotojų yra karantine“, – pasakojo Transporto inovacijų asociacijos vadovas Edmundas Daukantas.
Kol kas karantinas netaikomas tik vilkikų vairuotojams.
Logistikos bendrovėms kliūčių kyla ne vien Italijoje.
Patikras ties siena su šia valstybe kovo 10-ąją pradėjo austrai – matuoja vairuotojų temperatūrą. Austrija jau įspėjo, kad dėl to transporto įmonės turi būti pasirengusios vėluoti.
O kaip patys vairuotojai? Ar jie nevengia Italijos?
„Visokių yra. Vieni bijo, kiti važiuoja ir nekreipia dėmesio. Iš tiesų logistikos terminaluose jų kontaktai su kitais žmonėmis yra minimalūs, rizika užsikrėsti – taip pat.
Visuomenės sveikatos centras, atsižvelgęs į mūsų verslo specifiką ir įvertinęs riziką, yra parengęs rekomendacijas būtent vežėjams“, – sakė asociacijos „Linava“ Transporto politikos sektoriaus vadovas Tomas Garuolis.
