Pasibaigus šventiniam šurmuliui atėjo pats laikas pagalvoti, kiek pasikeitė mūsų senukas Kaunas ir visa Lietuva per tuos 30 vakarietiškos demokratijos metų? Kas liko iš tų niūrių sovietinės nelaisvės laikų, kai Kauno Vytauto prospektu ir kitų šalies miestų gatvėmis dardėjo ne tviskantys vakarietiški automobiliai, o rusiški „gazikai“, kai, vaizdžiai tariant, vaikystę ženklino marliniai vystyklai ir mediniai žaislai?
Na, pradžia tai buvo tokia. Prieš 30 metų ir kelias dienas, 1990 metų kovo 11 dieną, 21 val. 50 min. iš Kauno, antrojo pagal dydį Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos miesto, į Sovietų Lietuvos administracinį centrą Vilnių išvyko paskutinis traukinys.
Paskutinis ne tik tą dieną. Traukinys jau maždaug ties Kaišiadorimis atsidūrė kitoje valstybėje, jo galutinė stotelė jau buvo nepriklausoma paskelbtos Lietuvos Respublikos sostinė Vilnius, nors stotelių pavadinimai dar buvo skelbiami daugiausia rusų kalba.
Pirmasis sovietmečiu demokratiškai išrinktas parlamentas Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas apie 22 val. 40 min. paskelbė, kad Lietuva atkuria nepriklausomą valstybę, kurią 1940-aisiais sunaikino svetima jėga.
Praslinkus nemažai laiko, taigi daugiau kaip ketvirčiui amžiaus, gali atrodyti, kad kitą dieną po Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos posėdžio 1990 metų kovo 11-ąją jau tapome laisvi ir išoriškai, ir viduje, nors nieko panašaus. Vis dėlto daugelis to įvykio amžininkų, ypač ano meto jaunimas (dabar jau brandaus amžiaus žmonės), tą dieną pajuto, kad įvyko kažkas nuostabaus, kad Lietuva niekada nebebus tokia, kokia buvo.
Tačiau jei prisipažintume sąžiningai, kasdienybės požiūriu Kovo 11-oji tada daug kam neatrodė tokia išskirtinai reikšminga diena, kokia buvo starto į atkurtą Nepriklausomybę diena.
Ar prisimename, kaip atrodė tautiškasis Kaunas ne tik 1990-ųjų kovo 11-ąją, bet ir visus pirmuosius atkurtos Lietuvos Respublikos metus?
Pirmiausia rubliai su Leninu kaip buvo, taip ir liko, tik gerokai nuvertėję. Už pilną rublių prikimštą portfelį 1991-ųjų pradžioje galėjai gauti tik 100 dolerių. Sovietinė kariuomenė niekur nepasitraukė, nė metams nepraėjus po Kovo 11-osios parodė savo kruvinus nagus.
Pasveikinti laisvės ryto kauniečiai rinkosi į mitingą Vienybės aikštėje, į juos susiraukęs žvelgė bronzinis Leninas, išstovėjęs ten iki tų metų rugpjūčio. Iš atminties išnyra daugybė su pirmaisiais laisvės metais susipynusių detalių – žavių ir kraupių, juokingų ir didingų. Vytauto prospekte, dar neseniai buvusiame Lenino prospekte, buvo atidaryta viena pirmųjų Kaune komercinių buitinės technikos parduotuvių. Jaunimui net išaiškinti neįmanoma, ką reiškia šiais laikais absurdiškai skambanti sąvoka „komercinė parduotuvė“. Ten buvo legendinių „Sony“, „Pioneer“, „Panasonic“ buitinės technikos aparatų.
Su pirmaisiais verslo laisvės daigais pasipylė pirmieji kioskai, kuriuose buvo visko, o ypač daug latviško alaus ir spirito „Royal“. Pagrindiniai kioskų konglomeratai susitelkė prie autobusų stoties ir „Merkurijaus“ kiemeliuose. Kiosko savininkas laikytas turtingu žmogumi, tokiam užteko pinigų išmaitinti šeimą ir dar „atsegti“ duoklę reketininkams.
Laisvės troškulio būta didžiulio, tai ir malšinome jį kone springdami. Laisvės Kaune ir apskritai Lietuvoje turbūt niekada nebebus tiek apsčiai kaip pirmaisiais metais po 1990-ųjų kovo 11-osios. Laisvės alėjos pabaigoje, šalia „Skalsos“ parduotuvės (dabar Apylinkės teismo rūmai), įsikūrė vaizdo salonas, kuriame nuo 20 valandos buvo rodomi juodosios pornografijos filmai. Dienomis – švelnioji „Playboy“ televizija.
Taigi tik nereikia pasakų apie Marijos žemę! Sunku suvokti, kodėl sumanyta vieną nykiausių, grynai pramoninio kraštovaizdžio LTSR 25-mečio gatvę pavadinti Kovo 11-osios vardu. Gal tikėtasi, kad patriotinis vardas išvaikys sovietinės dvasios šmėklas?
Išvaikė, bet ne visas. Iš tiesų dabartinis jaunimas tapo mandagesnis, dažniau autobuse užleidžia vietą pagyvenusiems žmonėms, jeigu tik teikiasi pakelti akis nuo išmaniųjų įrenginių. Ir iš jų lūpų jau sklinda ne rusiškas, o angliškas žargonas.
Ekonomika Lietuvoje ir ypač Kaune pastaruoju metu augo, tačiau dabar skamba pavojaus varpai dėl staigaus jos lėtėjimo. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius sako, kad nuosmukio smūgis suduotas.
„Praėjusių metų pabaigoje su ekonomistais dar tik svarstėme galimas ekonominės krizės priežastis. Šiandien, deja, jau ne tik žinome krizės priežastį – koronavirusą, bet ir pajutome jo simptomus.
Pirmasis krizės smūgis teko turizmo sektoriui. Viešbučiai ir restoranai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, jau patiria 50 procentų siekiantį pajamų kritimą“, – sakė Z.Dargevičius.
Virusas atsiliepia ir Lietuvos ekonomikai labai svarbiam transporto sektoriui. Padėtis blogėja, todėl būtini sprendimai ir parama verslui ne tik Lietuvos valstybės, bet ir visos Europos lygmeniu.
– Kaip ekonominių krizių pamokų ir dabartinės ekonominės situacijos pasaulyje kontekste jaučiasi Kauno regiono verslo bendruomenė? – „Laikinoji sostinė“ paklausė Z.Dargevičiaus.
– Nedramatizuojame situacijos, tačiau iš patirties žinome, kad tas, kas turėtų apsaugoti nuo lietaus, dažniausiai dosniai skėčius dalija tik saulei šviečiant. O pradėjus lyti skėčius paprašo grąžinti. Ar nuo to galime apsisaugoti? Galbūt. Kreipiamės į bankus ir tikimės, kad pablogėjus ekonominei situacijai pagalba bus. Kita vertus, Lietuvos valstybei, kaip ir daugumai lietuvių, būdingas bruožas yra pajutus pagerėjimą atsileisti diržus. Verslas turi pasimokyti iš praėjusios krizės klaidų ir atsidėti būtent tada, kai sekasi geriau.
– Kokia verslo padėtis Kauno regione? Kur, jūsų nuomone, yra Kauno ekonominis potencialas?
– 2019 metai ekonominiu požiūriu Kaunui buvo tikrai geri. Lietuvos ekonomika atvira, todėl eksportas yra vienas svarbiausių šalies ekonominės gerovės rodiklių. Galime pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais Kaune lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo net 15,7 proc., ir tai yra didžiausias padidėjimas, palyginti su kitais regionais. Šis skaičius tik patvirtina, kad Kaunas turi daug potencialo. Turime dar geriau panaudoti itin palankią geografinę padėtį bei mokslo ir studijų potencialą. Puikūs specialistai ir universitetai, atsižvelgiantys į verslo poreikius ir ruošiantys studentus pagal šių dienų reikalavimus, yra didžiulis mūsų regiono pliusas.
– Kokias problemas matote formuojant Lietuvos ekonominę politiką?
– Pasigendame išankstinio įvertinimo įvairiais aspektais ir savalaikio nuomonės išklausymo. Visada kviečiame valdžią į dialogą, nes turime daug patirties ir žinome, kas veikia ar neveikia tiesioginėje verslo aplinkoje. Tačiau valdžia dažnai pamiršta, kad prieš priimant svarbius pakeitimus pirmiausia reikia juos įvertinti, todėl tenka vytis ir atstovauti verslo interesams jau prasidėjus įstatymų priėmimo procesams.
– Kaunas – miestas su istorija. Spalvinga ir jo verslo raida. Čia veikė daug stiprių ir didelių įmonių. O kaip Kauno verslas matomas dabar?
– Kaunas ir jo regionas palankaus vystymosi periodą išgyvena jau dešimt metų. Nepaisant gilios istorijos, esame itin šiuolaikiškas ir europietiškas miestas, o ir verslo plėtra čia vyksta gana sparčiai. Kaunas ne be pagrindo yra vadinamas Lietuvos pramonės sostine. Čia įsikūrusios maisto produktų, tekstilės ir lengvosios, chemijos metalo ir medžio bei baldų apdirbimo pramonės įmonės. Šalia jų vietą randa ir informacinių technologijų ir elektronikos pramonės, aviacijos ir kituose sektoriuose veikiančios įmonės. Prie regiono ekonomikos augimo prisideda Kauno laisvoji ekonominė zona, pritraukusi šimtamilijonines investicijas ir užsienio kompanijas.
– Kaip regiono ekonominiai pasiekimai vertinami Europos mastu?
– Europos mastu Kauno regiono ir kartu visos Lietuvos ekonominiai pasiekimai vertinami teigiamai. Tai atspindi ne tik praėjusių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto pokyčiai. Lietuvoje jis augo ir 2019 metais padidėjo 3,9 proc., tuo metu euro zonos valstybių BVP augimas buvo tik 1,2 proc. Apie teigiamus rezultatus pasako ir įvairūs vertinimai. Pavyzdžiui, Europos rūmų kiekvienais metais skelbiamame sąlygų verslui skirtingose Europos šalyse vertinime Lietuva žengė dviem laipteliais į viršų ir iš 18-os reitingo vietos 2019 metais pakilo į 16 vietą 2020 metais iš 46 įvertintų Europos šalių. Europos rūmų nuomone, Lietuva su Estija ir Gruzija išsiskiria iš posovietinių šalių ir puikuojasi reitingo dvidešimtuke tarp pažengusių Šiaurės ir Vakarų Europos šalių.
– Kas šiuo metu kelia daugiausia problemų ir sudaro sunkumų verslo plėtrai?
– Iš teigiamų 2019 metų rezultatų akivaizdu, kad verslas turi galimybių plėstis, tačiau yra priverstas elgtis atsargiai. Turime tikrai opių problemų. Darbo jėgos trūkumas – viena iš jų. Žemas nedarbo lygis yra gana neblogas socialinis rodiklis, tačiau darbdaviai susiduria su darbuotojų trūkumu ir tai turi labai didelę įtaką galimai įmonių plėtrai. Verslininkams neramu dėl prastėjančios demografinės tendencijos ir lėtesnio darbo našumo augimo, sąlygoto senstančios darbo jėgos. Būtina supaprastinti reikiamų darbuotojų įsivežimo tvarką Lietuvoje, siekiant pagreitinti verslo plėtros galimybes, nes trūkstamos profesijos keičiasi greičiau, nei yra pakeičiamas trūkstamų darbuotojų sąrašas, kuriame esančių profesijų atstovus įdarbinti galima supaprastinta tvarka.
– Kokį vaidmenį sprendžiant verslo plėtros klausimus atlieka Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai?
– Nuo 1991 metų, kai buvo atkurti prieškario Lietuvoje veikę Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, ši organizacija tapo solidžia ir patikima verslo savivaldos institucija, atsakingu visų lygių valdžios partneriu, padėjusiu pamatus solidarumo principu pagrįstiems verslo bendruomenės santykiams.
Atstovaudamas didžiausiai verslo ir mokslo bendruomenei Kauno ir Marijampolės regione pastebiu, kad per pastaruosius metus išaugo rūmų narių skaičius. 554 įmones šiuo metu vienijantys rūmai atstovauja bendriesiems verslo interesams, gina narių interesus, teikia paslaugas, vykdo projektinę veiklą ir valstybės deleguotas funkcijas.
Tarp rūmų narių yra ir labai didelių verslo gigantų, ir smulkių įmonių. Rūmų bendruomenė ne tik didžiuojasi jų pasiekimais, plėtra ir augimu, bet ir išklauso jų problemas ir prisiima didelę atsakomybę būti dialoge su valdžia ir kalbėti regiono verslo vardu.
