Europos centrinio banko (ECB) vadove pernai lapkritį tapusiai Christine Lagarde šios savaitės banko tarybos posėdis tapo tikru kovos krikštu, nes reikėjo priimti sprendimus, kaip paskatinti viso žemyno ūkį.
Palūkanų normos kol kas liko nepajudintos, nes jos ir taip rekordiškai žemos. Pagrindinė norma siekia nulį, o palūkanų su ribinio skolinimosi galimybe – net minus 0,25 procento.
Užtat nuspręsta padidinti vyriausybių ir bendrovių obligacijų supirkimo apimtį, kuri siekė 20 mlrd. eurų kas mėnesį. Iki metų pabaigos ECB tam papildomai skirs dar 120 mlrd. eurų.
ECB tikisi, kad šiais metais euro zonos ekonomika augs 0,8 procento, nors anksčiau buvo prognozuotas 1,1 proc. padidėjimas.
2021 metų prognozė irgi apkarpyta nuo 1,4 iki 1,3 proc. Taip pat įspėta, kad nedarbo lygis šiais metais gali būti šiek tiek didesnis, nei tikėtasi anksčiau.
Užtat Didžiosios Britanijos centrinis bankas sumažino palūkanų normą nuo 0,75 iki 0,25 procento. Pastarąjį kartą jos taip smarkiai buvo apkarpytos daugiau nei prieš dešimtmetį – per pasaulinę finansų krizę.
Pasak centrinio banko, koronaviruso įtakos ekonomikai mastas dar nežinomas, tačiau artimiausiais mėnesiais Jungtinėje Karalystėje ir taip prognozuojamas mažesnis ekonominis aktyvumas. Tai labiau susiję su „Brexit“.
Be to, britų finansų prievaizdai balsavo už tai, kad komerciniai bankai pigiau skolintų verslui, o tam būtų panaudoti centrinio banko rezervai.
Norvegijos centrinis bankas vakar paskelbė sumažinęs bazinę palūkanų normą 0,5 proc. – iki 1 proc. „Šis sprendimas galėtų sušvelninti nuosmukį ir sumažinti ilgalaikio poveikio riziką produkcijai ir užimtumui“, – teigė „Norges Bank“.
Beje, banko valdytojai turėjo susitikti kitą savaitę, tačiau susirinko į neeilinį posėdį anksčiau. Mat prognozuojama, kad Norvegijos ekonomikoje aktyvumas artimiausiu metu gerokai sulėtės, kai kuriems darbuotojams jau yra išduoti atleidimo lapeliai.
Taip pat smuko šiai šaliai svarbios naftos kainos.
Tuo metu Švedijos centrinis bankas žengė kitokį žingsnį – paskelbė, kad bus sudarytos galimybės per komercinius bankus skolinti šalies verslui. Tokio finansavimo apimtis gali siekti iki 45 mlrd. eurų.
Savo ruožtu JAV federalinis rezervų bankas nusprendė išsitraukti dar galingesnį ginklą: tikimasi, kad bus priimtas sprendimas suteikti šios valstybės bankams trumpalaikių paskolų, kurių vertė – net 1,5 trilijono dolerių (1,32 trln. eurų).
