Plane ekonomikos skatinimui numatyta 1 mlrd. eurų, po pusę milijardo – sveikatos apsaugai, darbo vietų išsaugojimui ir įmonių likvidumo išsaugojimui.
Dar 2,5 mrld. eurų sudarys Lietuvos banko priemonės.
„Su tokia grėsmė Lietuvoje susiduriame pirmą kartą, todėl ir atsakas turi būti istorinis“, – Vyriausybės posėdžio metu sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Pasak jo, dėl neeilinės situacijos ekonominis atsakas bus „labai ryžtingas ir beprecedentis“. V. Šapoka taip pat nurodė, kad į lengvatas pretenduos tik tos įmonės, kurios nevers darbuotojų eiti neapmokamų atostogų arba jų neatleis.
Sieks išsaugoti darbo vietas
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad bent jau trumpuoju laikotarpiu numatytos priemonės verslui padės.
„Bus galimybė įforminti prastovas, kurios įvyko ne dėl įmonių kaltės, kaip mes žinome, o dėl objektyvių aplinkybių, susijusių su pandemija.
Tų prastovų metu dalį darbuotojų atlyginimo Vyriausybė kompensuos iš šito specialaus fondo. Kurį laiką tai padės, kurį laiką tai gelbės, bet jeigu paaiškėtų, kad problema yra ilgalaikė, tada kiltų klausimų“, – sakė V.Sutkus.
„Šiandien finansų ministras labai aiškiai pasakė, kad pagalba teikiama bus tiems, kurie nevarys žmonių neapmokamų atostogų, tai aš, kaip verslo bendruomenės atstovas, šiuo atveju irgi palaikau ministrą ir Vyriausybę – darykime kol kas viską, kad maksimaliai galėtume išsaugoti darbo vietas. Tai yra bendra verslo ir valstybės užduotis“, – pridūrė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.
Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, dėl koronaviruso poveikio šalies ekonomika šiemet susitrauks mažiausiai 1,2 procento.
„Galvojame, kad ekonomikos susitraukimas galėtų būti 1,2 proc., tai reiškia, kad buvęs bazinis scenarijus keičiasi beveik 4 procentais. Vėlgi, sakyčiau, kad tai yra optimistinis scenarijus“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Pasak V.Vasiliausko, suplanuotos 187 mln. eurų vertės kapitalo atlaisvinimo priemonės sukuria galimybių suteikti iki 2 mlrd. eurų kreditų.
Tuo metu Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas pastebėjo, kad geram planui reikalingas ir tinkamas jo vykdymas.
„Ar priemonės pakankamos, parodys gyvenimas. Priemonės gali būti labai geros, bet jų vykdymas gali būti labai komplikuotas. Šiandien mes, tie žmonės, kurie susiduria su verslu, turime labai daug klausimų, bet neturime atsakymų. Premjeras sutiko, kad turi būti suformuotas operatyvus štabas, kuris reaguos į įvairius paklausimus.
Kitas dalykas – šiandien kėlėme klausimą, kiek tas priemonių paketas galios? Buvo atsakyta, kad tai yra startas, nes niekas nežino, kiek ši pandemija truks, kokios bus apimties.
Dabar numatyti 5 mlrd. eurų, 10 proc. mūsų BVP. Kaip prognozuoja ponas V.Vasiliauskas, metų pabaigą sutiksime su -1,2 proc. kritimu – tai nėra daug, esant tokiai situacijai, bet ateityje gali būti ir blogesnė situacija.
Mus gelbėja tai, kad Vyriausybė gali pasiskolinti su minusinėmis palūkanomis. Iš tikrųjų manau, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gerą – tai gali stimuliuoti kitus ekonomikos veiksnius, gali generuoti visiškai kitokią kitų verslų pridėtinę vertę“, – spaudos konferencijos metu svarstė D.Arlauskas.
Paramos verslui paketo tikslai:
Užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą
Numatomos priemonės:
– Asmens apsaugos priemonių, reagentų, medicininės ir kitos įrangos įsigijimas. – Papildomos lėšos sveikatos priežiūrai, įskaitant darbuotojų atlyginimų priedus. – COVID-19 ligos židiniuose dirbančių sveikatos priežiūros darbuotojų ir pareigūnų papildomos socialinės garantijos.
– Greitesni ir paprastesni viešieji pirkimai, kurie ekstremalios situacijos metu būtini užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą.
Tam planuojama skirti 500 mln. eurų.
Išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas
Numatomos priemonės:
– Valstybės parama prastovos ir dalinės prastovos atvejais. Išmoka darbuotojui ne mažesnė nei MMA. Valstybės lėšų dalis 60 procentų, bet ne daugiau kaip MMA.
– Ligos išmokos prižiūrintiems vaikus ir neįgaliuosius, esant karantinui švietimo įstaigose ar socialinės priežiūros ir užimtumo centruose.
– Savarankiškai dirbantiems gyventojams, kurie mokėjo socialinio draudimo įmokas, iki 3 mėnesių mokėti 250 eurų/mėn., kai dėl karantino negali vykdyti savo veiklos.
– Netekusiems darbo prailginti būsto paskolų įmokų (išskyrus palūkanas) mokėjimo atidėjimo laikotarpį nuo 3 iki 6 mėnesių, suteikiant valstybės garantiją. – Sudaryti galimybę atidėti arba išdėstyti įmokas už sunaudotą elektros energiją ir gamtines dujas „Ignitis“
– Rekomenduoti savivaldybėms sudaryti galimybę atidėti arba išdėstyti komunalines įmokas ir mokėjimus už šilumos energiją
Tam numatoma skirti 500 mln. eurų.
Padėti verslui išsaugoti likvidumą
Numatomos priemonės:
– Skubios mokestinės paskolos, atidedant arba išdėstant mokesčius sutartu grafiku, netaikant palūkanų.
– Mokestinių nepriemokų išieškojimo stabdymas, vadovaujantis protingumo kriterijais.
– Mokesčių mokėtojų atleidimas nuo baudų, delspinigių.
– Galimybė atidėti GPM (gyventojų pajamų mokesčio) mokėjimą.
– Padidinti Žemos ūkio paskolų garantijų fondo ir INVEGA garantijų limitą 500 mln. eurų ir išplėsti garantijų suteikimo sąlygas. Mažoms ir vidutinėms įmonėms kompensuoti nuo 50 iki 100 proc. faktiškai sumokėtų palūkanų sumos.
– Sudaryti galimybę verslui atidėti arba išdėstyti įmokas už sunaudotą elektros energiją ir gamtines dujas „Ignitis“
– Rekomendacija savivaldybėms atleisti mokesčių mokėtojus nuo komercinės paskirties nekilnojamojo turto, žemės mokesčių.
– Rekomenduoti savivaldybėms sudaryti galimybę atidėti arba išdėstyti komunalines įmokas ir mokėjimus už šilumos energiją.
Tam numatyta skirti 500 mln. eurų.
Skatinti ekonomiką
Numatomos priemonės:
– Spartinti investicijų programas, greitinant mokėjimus ir didinant skiriamo finansavimo intensyvumą.
– Perskirstyti ES investicijų lėšas sveikatos, užimtumo ir verslo sritims.
– Spartinti valstybės biudžeto lėšų naudojimą einamosioms išlaidoms.
– Panaudoti visas Klimato kaitos, Kelių priežiūros ir plėtros programų lėšas ir spartinti daugiabučių namų renovaciją.
– Nustatyti papildomą valstybės garantijų limitą, siekiant sukurti arba papildyti esamas finansines priemones, valstybei prisiimant pirminę riziką.
– Įsteigti COVID-19 pasekmių mažinimo fondą, kuriam galės aukoti juridiniai ir fiziniai asmenys.
Tam numatytas 1 mlrd. eurų.
Taip pat rekomenduojama Lietuvos bankui imtis priemonių, siekiant padidinti bankų skolinimo potencialą 2,5 milijardais eurų:
– kredito įstaigų kapitalo pakankamumo reikalavimų mažinimas
– likvidumo rezervų sumažinimas
– kitų priežiūrinių priemonių sumažinimas.
Užtikrininti valstybės iždo likvidumą
Vyriausybei suteikiama teisė skolintis papildomai 5 mlrd. eurų.
Vyriausybė šeštadienį nusprendė Lietuvoje nuo pirmadienio įvesti karantiną, siekiant pristabdyti koronaviruso plitimą.
Įvedus karantiną, į Lietuvą draudžiama atvykti daugeliui užsieniečių, uždarytos dauguma parduotuvių, kavinių.
Draudimai neapims prekių judėjimo.
