Lietuvos turizmo verslas – katastrofiškoje padėtyje: aiškinasi dėl pinigų grąžinimo klientams

Kelionių organizatoriai sustabdė užsakomuosius skrydžius, valstybės uždaro sienas ir nebeįsileidžia užsieniečių, o dangus tuštėja, nes oro vežėjos viena po kitos atšaukia skrydžius. Ekonomistai neabejoja, kad turizmo sektorius bus tarp tų, kuris koronaviruso pasekmes pajus skaudžiausiai.

Ekonomistai neabejoja, kad turizmo sektorius bus tarp tų, kuris koronaviruso pasekmes pajus skaudžiausiai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ekonomistai neabejoja, kad turizmo sektorius bus tarp tų, kuris koronaviruso pasekmes pajus skaudžiausiai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Ekonomistai neabejoja, kad turizmo sektorius bus tarp tų, kuris koronaviruso pasekmes pajus skaudžiausiai.<br>AFP/Scanpix nuotr.
 Ekonomistai neabejoja, kad turizmo sektorius bus tarp tų, kuris koronaviruso pasekmes pajus skaudžiausiai.<br>AFP/Scanpix nuotr.
 Ekonomistai neabejoja, kad turizmo sektorius bus tarp tų, kuris koronaviruso pasekmes pajus skaudžiausiai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Ekonomistai neabejoja, kad turizmo sektorius bus tarp tų, kuris koronaviruso pasekmes pajus skaudžiausiai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Ekonomistai neabejoja, kad turizmo sektorius bus tarp tų, kuris koronaviruso pasekmes pajus skaudžiausiai.<br>AFP/Scanpix nuotr.
 Ekonomistai neabejoja, kad turizmo sektorius bus tarp tų, kuris koronaviruso pasekmes pajus skaudžiausiai.<br>AFP/Scanpix nuotr.
 Tikėdamasi sušvelninti pandemijos pasekmes Vyriausybė pirmadienį pritarė 5 mlrd. eurų vertės ekonomikos skatinimo ir pagalbos paketo priemonėms nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusiam verslui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Tikėdamasi sušvelninti pandemijos pasekmes Vyriausybė pirmadienį pritarė 5 mlrd. eurų vertės ekonomikos skatinimo ir pagalbos paketo priemonėms nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusiam verslui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tikėdamasi sušvelninti pandemijos pasekmes Vyriausybė pirmadienį pritarė 5 mlrd. eurų vertės ekonomikos skatinimo ir pagalbos paketo priemonėms nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusiam verslui.<br>S.Žiūros nuotr.
Tikėdamasi sušvelninti pandemijos pasekmes Vyriausybė pirmadienį pritarė 5 mlrd. eurų vertės ekonomikos skatinimo ir pagalbos paketo priemonėms nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusiam verslui.<br>S.Žiūros nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Mar 17, 2020, 10:53 AM, atnaujinta Mar 17, 2020, 11:59 AM

„Turizmo verslas – katastrofiškoje padėtyje“, – nevyniodama žodžių į vatą teigė VšĮ „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daina Kleponė.

Tarptautinė oro transporto asociacija pirmadienį paskelbė, kad iki gegužės pabaigos dauguma avialinijų jau bus bankrutavę. 

Lietuvos turizmo sektorius jau nuo vasario fiksuoja atšaukiamas keliones. Tai, kad kelionių agentūros tris savaites negauna nė vieno užsakymo – jau ne pavieniai atvejai, o daugumos tokių verslų kasdienybė.

Anot Lietuvos turizmo rūmų prezidentės Žydrės Gavelienės, atvykstamasis turizmas Lietuvoje sugeneruoja 1 mlrd. eurų pajamų, išvykstamasis – 300 mln. eurų. „Tačiau reikia turėti omenyje, kad šiame sektoriuje Lietuvoje dirba 48 tūkst. žmonių. Visas sektorius labai pažeidžiamas, klausimas – kiek jo išgyvens. Todėl valstybės parama būtina“, – „Verslios Lietuvos“ konferencijoje kalbėjo Ž.Gavelienė.

Advokatas Edmundas Rusinas atkreipė dėmesį, kad, įvykus pandemijai, kelionių organizatoriai ne tik kad negali susigrąžinti pinigų, sumokėtų, pavyzdžiui, partneriams už apgyvendinimą viešbučiuose – jie privalo savo lėšomis parvežti keleivius.

„Faktiniai skrydžių vykdytojai to nedaro nemokamai. Be to, kelionių organizatoriai gauna tūkstančius reikalavimų grąžinti pinigus už neįvykusias keliones. Kalbant apie apyvartines lėšas, sudėtinga situacija“, – kalbėjo advokatas.

Aštri padėtis ir kelionių agentūrų, kurių Lietuvoje yra apie 400, sektoriuje. Kaip aiškino E.Rusinas, kelionių agentūros gyvena iš komisinių, todėl, kelionių organizatoriams nevykdant kelionių, sustoja pinigų srautas.

Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Ž.Gavelienė teigė, kad nemažai Europos šalių keliautojams įteikė vaučerius, kuriuos galima panaudoti ateityje.

„Tai realiai yra vienintelė galimybė išsaugoti ir verslą, ir keliautojų pinigus“, – sakė Ž.Gavelienė.

Tik dabar aiškinasi, kas teisus 

Svarbu tai, kad, anot teisininko, organizuotų turizmo paslaugų rinkiniams nuo 2018 m. nebetaikomas force majeure terminas. Dabar vartojamas apibrėžimas „ypatingos aplinkybės“. Anot teisininko, keblumų kyla dėl to, kad, apibrėžiant, kas yra ypatingos aplinkybės, nebuvo galvota apie pandemiją. Pasakius kitaip, pandemija nebuvo įrašyta tarp atvejų, kurie vertintini kaip ypatingos aplinkybės.

Todėl dabar sunku suprasti, kas teisus: pinigus už neįvykusią kelionę reikalaujantis sugrąžinti poilsiautojas ar verslas. Anot E.Rusino, ES dabar bando spręsti šį ginčytiną klausimą ir aiškinti, ar kelionės pardavėjas privalo grąžinti visą sumą už neįvykusią kelionę.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Neringa Baronienė patvirtino, kad kol kas vartotojams išlieka teisė susigrąžinti pinigus.

Viešbučiai turi savas taisykles

Advokatas E.Rusinas aiškino, kad klientas dažniausiai turi teisę reikalauti viešbučio sugrąžinti sumokėtus pinigus, jei viešnagę atšaukė pats viešbutis ir tai buvo atskirai pirkta paslauga, o ne įtraukta į kelionių paketą. Vis dėlto, pasak teisininko, viešbučiai turi savo taisykles, todėl tokia tvarka nebūtinai galios konkrečiu atveju.

Jei kelionių organizatorius ar agentūra jums siūlo keisti kelionę, tai turėtų būti daroma be papildomo mokesčio. Vis dėlto kainų skirtumas gali atsirasti dėl to, kad skiriasi kelionių laikai: galbūt brangesnę vasaros sezono kelionę siūloma keisti į pigesnę žiemos metu. Kitas atvejis, E.Rusino teigimu, gali būti, kai pirmoji kelionė buvo vadinamoji „paskutinės minutės“. „Tačiau bendra taisyklė ši – jei daromas keitimas, jis daromas už tą pačią sumą“, – kalbėjo teisininkas.

Tačiau kelionių pardavėjai atkreipia dėmesį, jog dabar paslaugos kainuoja gerokai daugiau nei buvo mokėta prieš metus perkant kelionę.

Paruošė paramos planą

Tikėdamasi sušvelninti pandemijos pasekmes Lietuvos Vyriausybė pirmadienį, kovo 16-ąją, pritarė 5 mlrd. eurų vertės ekonomikos skatinimo ir pagalbos paketo priemonėms nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusiam verslui.

Plane ekonomikos skatinimui numatyta 1 mlrd. eurų, po pusę milijardo – sveikatos apsaugai, darbo vietų išsaugojimui ir įmonių likvidumo išsaugojimui.

Dar 2,5 mrld. eurų sudarys Lietuvos banko priemonės.

Turizmo sektoriaus atstovai teikė siūlymus Vyriausybei: spręsti darbo santykių klausimą, išaiškinti, kaip turėtų būti elgiamasi, kai klientai prašo grąžinti pinigus už keliones, bent pusmečiui atidėti visus mokesčius – tiek valstybei, tiek savivaldybėms, o taip pat – suteikti teisinę pagalbą bendraujant su viso pasaulio tiekėjais.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.