Tačiau, anot Viktorijos Kenstavičienės, bendrovės „Norvelita“ komercijos direktorės, prognozuoti, kiek laiko kelyje praleis transporto priemonės, darosi neįmanoma. „Galime negrįžtamai prarasti rinkas“, – neramiai kalbėjo V.Kenstavičienė.
Vis dėlto antradienio pavakare pranešta, kad po kurio laiko, apie 19-20 valandą, krovininiam transportui turėtų būti atidarytas Lietuvos–Lenkijos pasienio punktas Lazdijuose. „Tai jau būtų išsigelbėjimas, tačiau priklausys, kaip dirbs lenkai. Bet bent jau eilės turėtų būti trumpesnės, nes kol kas jos tik ilgėja“, – svarstė pašnekovė.
Greitai gendančius produktus gabenančios įmonės atstovė stebėjosi, kodėl valdžios atstovai garsiai kalba apie užsienyje užstrigusius žmones, bet nieko – apie prekių judėjimą, ypač – apie greitai gendančių prekių judėjimą. O jos net tuomet, kai dar nebuvome ES nariai, pašnekovės teigimu, niekada nebūdavo statomos į bendrą vilkikų eilę.
„Norvelita“ sužinojo, kad pirmadienį, kovo 16-ąją, buvo sudėliotos EK būtiniausių prekių ir paslaugų judėjimo gairės.
„Ten labai aiškiai nurodyta, kad tokioms prekėms būtų paruoštos atskiros judėjimo juostos, – atkreipė dėmesį V.Kenstavičienė. – Tiek produkcijos, kiek reikia Lietuvai, mes galime pagaminti per valandą. Visa kita eksportuojame. Tačiau mūsų kaimyninė šalis pastatė užkardą. Todėl kyla minčių netgi apie konkurencinį karą. Juk lenkai savo prekes gabena į tuos pačius prekybos tinklus Vokietijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje kaip ir mes. Tik jie šiuo atveju savo gaminius veža be trukdžių, trumpindami pristatymo laiką, tiksliau prognozuodami pristatymus, be to, jie gali naudotis susidariusia situacija ir lanksčiau vykdyti įsipareigojimus klientams.
O mes vėluojame ir tampame nepatikimi partneriai“.
„Norvelitos“ komercijos direktorė pridūrė, kad iš sugrįžtančių savo vairuotojų girdi kalbas, jog eilės formuojasi ir Lenkijos-Vokietijos pasienyje iš pastarosios pusės.
Įmonė bandė ieškoti alternatyvų – norėjo gabenti gaminius keltais, tačiau į juos išpirktos visos vietos.
„Nors šioje ekstremalioje situacijoje planuojame maksimaliai išlaikyti gamybos apimtis, organizuoti saugius gamybos procesus, atsižvelgiant į visas Lietuvos institucijų rekomendacijas, užtikrinti saugių žaliavų tiekimą, bet, negalėdami klientams pristatyti produkcijos leistinais terminais, būsime priversti stabdyti visų savo įmonių darbą. O mūsų įmonių grupėje dirba virš tūkstančio žmonių“, – teigė V.Kenstavičienė.
Reikia ministro sprendimo
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis patvirtino kad EK yra priėmusi gaires, pagal kurias kertant sieną pirmenybę turi vilkikai, gabenantys medikamentus, greitai gendančius produktus ir gyvūnus. Tačiau tam, kad minėtos gairės įsigaliotų, sprendimą jas įtvirtinti Lietuvos įstatymuose turi priimti Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijos centro vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Teisiškai galima, praktiškai – neįmanoma
Anot Valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovo Giedriaus Mišučio, begalinės eilės Lietuvos-Lenkijos pasienyje susiformavo dėl kaimynų įvestos itin stiprios priežiūros: nuodugniai tikrinamas kiekvienas vairuotojas, pildomos anketos, atliekama muitinės kontrolė. „Lenkai įvedė labai griežtą patikrą“, – sakė G.Mišutis.
Jis patikslino, kad yra teisės aktai, leidžiantys greitai gendančius produktus gabenantiems vilkikams greičiau kirsti sieną. Tas dabar vyksta prie Lietuvos sienų su Baltarusija ar Rusija. Tad tokie vilkikai turėtų be didesnių kliūčių kirsti iš Lietuvos-Lenkijos sieną – teisinių trukdžių tam nėra.
Tačiau dėl vietos infrastruktūros to praktiškai padaryti neįmanoma. „Pasienyje apie 30 km driekiasi dviejų juostų kelias. Vienam vilkikui pradėjus lenkti koloną ir ėmus važiuoti priešpriešine juosta, ja sustotų judėjimas. Apsisukti čia jokių galimybių nėra. Suprantame, kad klausimas labai svarbus, tačiau esant tokiai situacijai reikėtų užtikrinti palydą, kuri padėtų aplenkti daugybę kilometrų nusidriekusią vilkikų eilę. Be to, situacija pasienyje ir taip įsiaudrinusi, todėl bet koks mėginimas lenkti stovinčiuosius eilėje nežinia kuo baigtųsi“, – portalui lrytas.lt komentavo G.Mišutis.
