Tai numatančias Darbo kodekso pataisas antradienį Seimui pateikė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Po pateikimo jos sulaukė Seimo pritarimo.
Parlamentarai pritarė, kad pataisos būtų svarstomos ypatingos skubos tvarka. Todėl po svarstymo Socialinių reikalų ir darbo komitete jas planuojama priimti dar antradienį.
Pagal siūlomą projektą, Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu.
Darbdavio pasiūlyme darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu turi būti nurodyta siūlymo dirbti nuotoliniu būdu priežastis, terminas ir teisinis pagrindas.
Darbuotojas per 1 darbo dieną privalo raštu informuoti darbdavį apie sutikimą dirbti nuotoliniu būdu.
Kodekse taip pat siūloma numatyti, kad, darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio.
Darbdavio sprendime nušalinti darbuotoją nuo darbo turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas.
Darbo kodekse siūloma reglamentuoti ir prastovos skelbimą. Jeigu Seimas pritartų, darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei galėtų skelbti prastovą, kai „darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo“.
Taip pat būtų galima skelbti prastovą, jei „Vyriausybė paskelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir, siekiant užtikrinti darbuotojo ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbuotojas dėl objektyvių priežasčių ne dėl jo kaltės neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu ir (ar) nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo“.
Seimas taip pat po pateikimo pritarė Užimtumo įstatymo pataisoms, kuriose numatyta, kad, Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, būtų sudarytos sąlygos užimtiems asmenims, įspėtiems apie atleidimą, dalyvauti profesiniame mokyme (persikvalifikuoti).
Projektą pateikęs ministras L. Kukuraitis sakė, kad per svarstymą komitete planuojama sujungti Darbo kodekso ir Užimtumo įstatymo pataisas.
Siūloma, kad Darbo kodekso pataisos, dėl kurių dar turės balsuoti Seimas, įsigaliotų šių metų balandžio 1 d., tačiau ministras L. Kukuraitis mano, kad jos galėtų įsigalioti ir anksčiau.
Atsižvelgiant į tai, kad dėl naujojo koronaviruso plitimo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje, Seimo teisininkai mano, kad kodekso pataisos galėtų įsigalioti nuo jų paskelbimo.
R. Karbauskis: šalies ekonomika su koronaviruso keliamais sunkumais susitvarkys
Lietuvos ekonomika su koronaviruso keliamais sunkumais susitvarkys, teigia „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.
„Ekonomika mūsų nesustojo, (...) visi moka mokesčius ir t. t. Yra sričių, kur daugiau problemų – turizmo sritis, viešbučiai, restoranai. Bet manau, kad čia susitvarkysime“, – komentuodamas šalies ekonomikos pasirengimą koronavirusui, sakė R. Karbaukis.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas teigė, kad kol kas sunku detalizuoti, kokius ekonominius nuostolius patirs meno atstovai. „Vyriausybė žiūrės galimybes, žiūrės poreikius. Dabar sunku pasakyti, kokie tie nuostoliai bus“, – sakė „valstiečių“ lyderis.
Pasak jo, verslui neturėtų būtų sudėtinga prastovos metu darbuotojams mokėti 40 proc. nuo vidutinio jų atlyginimo. „Tikiuosi, kad visa šita situacija nebus ilga. Dėl to, tikiuosi, nesunkiai pakeliama busׅ (darbdaviams mokėti 40 proc. atlyginimo. – ELTA)“, – sakė jis.
Pagal Vyriausybės pasiūlytą priemonių planą, valstybės lėšomis iki trijų mėnesių turi būti prisidedama prie darbdavių pastangų išsaugoti darbo vietas, padengiant dalinės prastovos ar prastovos išmokos dalį darbuotojams.
Darbuotojui turi būti užtikrinta išmoka, ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga.
Prastovos metu darbuotojui mokamas 40 proc. nuo vidutinio jo atlyginimo, nors jis nedirba.
