Jo teigimu, viruso epidemija turėtų būti suvaldyta iki birželio mėnesio, o nuslūgus panikai – atsigaus ir finansų rinkos.
„Panašus virusas buvo SARS 2003 metais. Trumpalaikis poveikis buvo ženklus Honkongui – Honkongo ekonomika patyrė recesiją, bet vėliau ženkliai ir labai greitai atsigavo.
Kai tik šaltinis problemos suvaldomas, ekonomika greitai grįžta į savo vėžias ir kitų metų augimo rezultatai būna įspūdingi“, – tiesioginės transliacijos metu kalbėjo Ž.Mauricas.
„Pamodeliavome, kas nutiks, Lietuvoje įvedus karantiną. Padalinčiau Lietuvos raidą į tris etapus: 2017 -2019 metai, kada Lietuvos ekonomika augo greičiau, nei tikėtasi.
Antras etapas atėjo dabar – tai yra recesija, kuri yra praktiškai neišvengiama. Tačiau remiantis kitų šalių patirtimi, ir darant prielaidą, kad virusas bus suvaldytas iki birželio, 2021 metai turėtų parodyti pakankamai įspūdingą augimą – visų pirma todėl, kad virusas ateina ir praeina, o ekonomikos skatinimo programos lieka.
Tos ekonomikos skatinimo programos dalinai ir lėmė, kad Honkongas po SARS viruso taip sparčiai augo. Nes tiek Vyriausybės, tiek centriniai bankai neskuba atitraukti priemonių, kol nepamato realių spartaus augimo duomenų. Todėl realiai tos priemonės bus patrauktos tik 2021 metais, kai kurios 2022-aisiais, dėl to ekonomikos augimas bus spartesnis negu buvo prognozuota iki šiol“, – tikino Ž.Mauricas.
Imasi gelbėjimo priemonių
Ekonomistas kalbėjo, kad visas prognozes sujaukė pasaulyje staigiai išplitęs virusas. Jei žmonės nejuda, pinigai necirkuliuoja, ekonomika stoja.
„Metų sandūroje buvo daug šviesos spindulėlių – lūkesčiai pradėjo gerėti, tiek paslaugų sektorius, tiek pramonės sektorius Europos valstybėse rodė gerus rezultatus.
Tačiau visus planus sujaukė atslinkęs koronavirusas, kuris išplito į visą pasaulį. Kol tai buvo tik Kinijos problema, buvo vieno tipo krizė – pasiūlos krizė, kai išplito į Vakarų pasaulį – jau paklausos krizė. Žmonės baiminasi eiti iš namų, įvesti karantino režimai valstybėse.
Šviesa tunelio gale pavirto į traukinį, kuris grasina sugriauti mūsų ekonomiką“, – kalbėjo Ž.Mauricas.
„Finansų rinkos reaguoja įspūdingai – tokių kritimų jos nematė nuo 2008 metų. Bet jie yra panikos vedami. Dažniausiai, kai akcijos krenta, aukso kaina kyla. Dabar matome, kad krenta ir visų aktyvų kainos – matome išsipirkimą visko, visur“, – pridūrė jis.
Ž.Mauricas pažymi, kad šiuo metu visame pasaulyje ekonomikos gelbėjimo paketų yra daug ir įvairių – kasdien yra skelbiami nauji gelbėjimo pasiūlymai.
„JAV federalinis bankas palūkanas sumažino labai greitai ir netikėtai – iki 0 proc. Yra kalbų, kad JAV planuoja dalyti gyventojams grynuosius pinigus į namus, kad paskatintų vartojimą.
Tačiau kol nebus panaikintas baimės šaltinis – kol nebus pasiekta pergalė prieš virusą, tol rinkos bus pakankamai nervingos“, – kalbėjo ekonomistas.
Numato augimą
Ž.Mauricas prognozuoja, kad 2020 metais Lietuvos ekonomika susitrauks 2,5 procento. Nuslūgus koronaviruso baimei ekonomikos augimas 2021 metais pasieks 6,5 proc. (dėl bazės efekto), o 2022-2023 metais galėtume tikėtis 3-4 proc. siekiančio augimo.
„Lietuvos atsparumą recesijai didina stiprus Lietuvos ekonomikos imunitetas, t.y. teigiami išorės ir valdžios sektoriaus balansai bei sukaupti fiskaliniai rezervai. Be to, priešingai nei 2009 metais, Lietuva turi geras galimybes žemomis palūkanomis pasiskolinti tarptautinėse finansų rinkose.
Be to, Lietuvos ūkis jau ne kartą įrodė savo atsparumą nepalankiems išorės aplinkos sukrėtimams. Lietuvai pavyko išlaikyti teigiamą BVP augimą per euro zonos valstybių skolų krizę bei Rusijos ekonominės krizės akivaizdoje“ – komentavo Ž. Mauricas.
Didžiausios grėsmės ekonomikos plėtrai kyla dėl koronaviruso pandemijos baimių, augančių protekcionistinių nuotaikų pasaulyje, stiprėjančio euro kurso, tebevyraujančio neapibrėžtumo dėl „Brexit“ bei karinių konfliktų ir geopolitinių neramumų grėsmės Europos Sąjungos kaimynystėje. „Mobilumo paketo“ reguliacinės nuostatos taip pat gali ženkliai sumažinti krovininio kelių transporto paslaugų eksporto apimtis.
Numato 3,2 proc. kritimą
SEB banko ekonomistų teigimu, net ir atsižvelgus į valdžios sektoriaus ir centrinių bankų vykdomas ekonomikos gelbėjimo priemones, išvengti recesijos šiais metais nebepavyks.
Prognozuojama, kad šiemet Lietuvos ekonomika smuks 3,2 proc. netgi atsižvelgus ir į dabar žinomas ir paskelbtas ekonomikos skatinimo priemones. Kadangi padėtis kasdien keičiasi ne į gera, Vyriausybės ekonomikos skatinimo priemonių planą reikės operatyviai tobulinti ir paramą didinti, teigiama Spranešime.
„Tikėtina, kad didžiausią dviženklį nuosmukį ekonomika patirs balandį, kai stipresnį smūgį dėl sustojusių užsakymų iš Europos pajaus ir Lietuvos pramonė (pavyzdžiui, „Ikea“ uždarius savo parduotuves Europoje), o kartu su ja ir kiti sektoriai, kuriems kol kas karantino įtaka yra mažesnė“, – sakė ekonomistas Tadas Povilauskas.
Pasak jo, tokiu scenarijumi teigiamo metinio ekonomikos pokyčio reiktų laukti tik vasaros pabaigoje.
„Pagal optimistinį scenarijų, jeigu karantinas Europoje trunka trumpiau negu tikimės, ir ekonomikos skatinimo programos pasaulyje padeda ekonomikai atsigauti greičiau, Lietuvos BVP galėtų smukti 1,6 proc. Pesimistiniu scenarijumi, Lietuvos BVP gali kristi ir daugiau negu 6 proc.“, – teigė ekonomistas.
Anot jo, kadangi padėtis pasaulyje ir Lietuvoje nuolat keičiasi, šios prognozės gali būti vėl greitai atnaujintos.
