Pasak Simono Krėpštos, Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai vadinamųjų „koronaviruso obligacijų“ išleidimo perspektyvą aptarė šią savaitę vykusioje telekonferencijoje.
„Ši idėja nebuvo pagrindinė posėdžio tema, bet dalyvių buvo sutikta gana pozityviai, ir prezidentas taip pat pozityviai vertina tokią galimybę“, – naujienų agentūrai BNS sakė prezidento patarėjas.
„Projektas yra dar tik idėjų fazėje, yra daug detalių ir rizikos valdymo elementų, kurie turėtų būti suderinti. Bet šią idėją, kaip didinančią finansų integraciją euro zonoje, kaip papildomą žingsnį bendrosios rinkos link, prezidentas vertina teigiamai“, – sakė S.Krėpšta.
Jo teigimu, bendrų euroobligacijų idėja Europos Sąjungoje nėra visiškai nauja, bet smūgis ekonomikai dėl koronaviruso pandemijos skatina ją įvertinti iš naujo.
„Bendrų euroobligacijų, leidžiamų kelių valstybių, o ne vienos atskiros valstybės, idėja nėra nauja, ji buvo kelta Europos Komisijos dar 2011 metais. Ji vėl grįžo ant stalo, nes matome, kad Europos ekonomikos augimas susiduria su iššūkiais ir turbūt jis žymiai mažės“, – kalbėjo S.Krėpšta.
„Šalys narės duos atsaką didindamos savo finansines išlaidas ir, be abejo, bus aktyvios skolinantis, todėl šios idėjos aktualumas yra žymiai išaugęs. Tai padėtų šalims narėms efektyviau pritraukti reikiamus finansinius išteklius, o, antra vertus, žiūrint į ilgesnį laikotarpį, tai būtų teigiamas žingsnis didesnės finansinės integracijos link“, – sakė prezidento patarėjas.
Pradėjo įsigijimo programą
Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbė apie 750 mlrd. eurų programą, pagal kurią bankas pirks vyriausybių ir įmonių leidžiamas obligacijas. Taip jis taip prisijungė prie virtinės kitų centrinių bankų, skelbiančių apie ekonomikos gelbėjimo programas, kurių prireikė dėl koronaviruso pandemijos.
Vadinamoji Pandemijos nepaprastosios padėties pirkimo programa pristatyta praėjus vos 6 dienoms po to, kai ECB paskelbė apie ekonomikos skatinimo paketą, kuris nenuramino finansų rinkų.
ECB teigimu, 750 mlrd. eurų dydžio turto įsigijimo programa bus laikina, ją bankas nutrauks, kai „nuspręs, kad COVID-19 krizės laikotarpis baigėsi, tačiau ne anksčiau nei šių metų pabaiga“.
Sprendimas priimtas po ECB valdančiosios tarybos pokalbio telefonu.
ECB tikino esąs „įsipareigojęs imtis visų euro zonos piliečių apsaugos šiuo ypač sudėtingu metu“.
„Valdančioji taryba darys viską, kas būtina pagal savo įgaliojimus“, – teigė ECB pridurdamas, kad programos mastas gali būti padidintas, jei to prireiks.
Centrinis euro zonos bankas taip pat tvirtino esąs pasirengęs sušvelninti kai kuriuos obligacijų įsigijimo apribojimus, kad padėtų tokioms šalims kaip Italija, kurių obligacijų palūkanų normos šoktelėjo dėl koronaviruso sukeltos panikos.
Pastarosiomis dienomis ekspertai kritikavo ECB dėl nepakankamos reakcijos į krizę, palyginti su JAV centriniu banku, kuris ėmėsi drastiškų veiksmų.
Visgi analitikai šį ECB žingsnį vertino teigiamai.
Atsigavo naftos kainos
Ketvirtadienio rytinėje prekyboje naftos kainos atsigavo po trečiadienio šoko, kuomet JAV „West Texas Intermediate“ rūšies naftos kaina krito iki žemiausio lygio per 18 metų. Naftos kainos šoktelėjo dėl ECB pradėtos didžiulės obligacijų įsigijimo programos, skirtos kovai su koronaviruso pandemija.
„West Texas Intermediate“ rūšies naftos kaina ketvirtadienio rytą šoktelėjo 12,91 proc. iki 23,52 dolerio už barelį. Trečiadienį kainos nuosmukis sudarė net 24 proc.
Tuo tarpu „Brent“ rūšies naftos kaina pakilo 6 proc. iki 26,37 dolerio už barelį. Praėjusią dieną „Brent“ kaina smuko 14 proc.
Naftos kainos pastarosiomis dienomis smuko iki rekordinių žemumų, daugeliui pasaulio šalių įvedus kelionių apribojimus, o vienoms didžiausių naftos gavėjų pasaulyje Saudo Arabijai ir Rusijai įsitraukus į konfliktą dėl naftos gavybos apimčių.
