Ekonomisto Tado Povilausko teigimu, dabartinis degalų kainų Lietuvos degalinėse sumažėjimas yra normalus atsakas į pasaulinės naftos kainų kritimą. Tačiau šalyje įvestas karantinas ir sumažėjusi degalų paklausa gali priversti didžiąsias degalines vangiau jas mažinti.
„Orlen Lietuva“ didmeninės prekybos dyzelino kaina dabar yra 0,797 euro. Tai, pridėjus mažiausiai 10 centų maržą, dyzelino kainos kritimas žemiau euro didžiosiose šalies degalinėse yra normalu“, – lrytas.lt sakė T.Povilauskas.
Jo teigimu, jau dabar pasaulinė naftos kaina krito iki 25 JAV dolerių už barelį. Kad ji kristų dar daugiau ir tokioje padėtyje laikytųsi ilgesnį laiką – mažai tikėtina.
Tuo metu spartesnį kainų kritimą Lietuvos degalinėse, tikėtina, stabdo šalyje įvestas karantinas, ir dėl jo sumenkusi degalų paklausa.
„Manau, kad degalų kainos artimiausias pora savaičių neaugs, tačiau didžiosiose šalies degalinėse dar gali keliais centais kristi – jos vis dar yra atsiliekančios. Kita vertus, nesinorėtų sakyti, kad tokia kaina tęsis du ar tris mėnesius – ji mažės artimiausias dvi savaites, galbūt mėnesį, kol šalyje bus karantinas ir kol naftos kaina rinkoje laikysis tokia, kokia yra dabar – tarp 25-30 JAV dolerių už barelį.
Tačiau sumenkusi degalų paklausa Lietuvoje gali lemti tai, kad degalų kainos taip sparčiai nekris, kiek krinta didmeninė kaina. Degalinės – irgi verslas, ir gali imtis tokių sprendimų, kurie padėtų kompensuoti parduodamų degalų tonomis smukimą.
Jie gali šiek tiek pasididinti maržą, kad kompensuotų tuos praradimus“, – kalbėjo ekonomistas.
Paskutinį kartą mažiausia dyzelino kaina buvo 2016 metų kovą ir siekė 0,88 euro.
Po naujo Saudo Arbijos „puolimo“ naftos kainų kare, o pasaulio ekonomiką kaustant naujojo koronaviruso pandemijai, naftos kainos tarptautinėje rinkoje trečiadienį krito žemiausiai per pastaruosius 18 metų.
Lengvosios Jungtinių Valstijų WTI naftos barelis trečiadienio prekyboje Niujorke trečiadienį nuvertėjo 25,6 proc. iki 20,05 dolerio. Tai – mažiausia kaina nuo 2002-ųjų.
Naftos karas prasidėjo prieš porą savaičių, kada Saudo Arabija ragino Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) sąjungininkes mažinti naftos gavybą ir taip kovoti su kainų nuosmukiu, prasidėjusiu dėl koronaviruso protrūkio. Savo ruožtu OPEC partnerė Rusija atsisakė mažinti naftos gavybos apimtis, o tai gerokai supykdė Rijadą.
