Bankai šioje situacijoje gelbėti taip pat nėra linkę – laukia, kas bus toliau.
Verslininkas įsitikinęs: pirmoji auka nuo koronaviruso bus ne juo užsikrėtęs žmogus, o kažkuris verslo atstovas, neatlaikęs pajuokos iš bankų ir spaudimo iš Valstybinių institucijų.
Nerimas dėl darbuotojų
Kavinę įkūręs Raimondas Klimas savo laišku kreipiasi į Vyriausybę, finansų ministrą, klausdamas – kaip smulkiesiems verslams išgyventi, negaunant jokių pajamų.
„Trumpai apžvelgsime, kokia dabar yra tikroji smulkiojo verslo situacija Lietuvoje. Pastarosiomis dienomis padarėme begales skambučių, kad išsiaiškintume, kaip mūsų įmonė turėtų veikti toliau.
Atstovaujame smulkųjų verslą, šiuo metu įmonėje dirba 8 darbuotojai – nei vieno neatleidome, vadovaujamės premjero rekomendacijomis, jog valdžia padės verslui.
Ši pagalba „ant popieriaus“ atrodo labai gražiai: kompensacijos, šimtai mln. eurų ir kita“, – laišką pradėjo R.Klimas.
Jo teigimu, realybėje vaizdas yra gerokai niūresnis.
„Taigi, mūsų asmenis pavyzdys. Atlyginimus turime išmokėti iki balandžio 10 dienos. Nuo kovo 16 dienos įmonės apyvarta yra 0.
Paraišką subsidijai gauti, pagal pateiktą informaciją žiniasklaidoje, galėsime pateikti tik balandžio 5 dieną. O darbuotojai jau dabar stovi eilėje ir prašo sumokėti bent dalį atlyginimo. Taigi laiko turime iki balandžio 10 dienos. Bet kur šiuo atveju tuomet yra žmogiškasis faktorius? Bet kuriuo atveju privalome sumokėti atlyginimą, tačiau iš kokių pinigų?“, – retoriškai klausė verslininkas.
Bankai negelbėja
Paskambinus bankams dėl paskolos apyvartinėms lėšoms, bankai juokiasi iš mūsų klausimų: „paskolos bus svarstomos kiekvienam individualiai“.
„Swedbank“ pasakė, jog paraiška nebus svarstoma, nes įmonės balansas yra neigiamas (buvo perkamas NT, investuojama).
„Šiaulių bankas“ pasakė, jog naujas paraiškas svarstys tik po karantino laikotarpio (kurio pabaiga nėra aiški). LKU kredito unijų grupė pasakė, jog šiuo metu nieko nežino dėl naujų paskolų išdavimo. INVEGA, kuriai žadama 500 mln eurų garantija, pasiūlė palaukti kitos savaitės.
Išvada tokia: trys bankai nieko nežino, nieko nežino ir dėl Valstybės garantijos – veikia, kaip veikė iki šiol. Taigi, šią minutę dėl paskolų niekas nėra aišku, neaišku ir kaip bus su apyvartinėmis lėšomis.
Su nerimu laukiame kitos savaitės, tačiau žinodami, kaip veikia mūsų valstybės sistema, geriausiu atveju subsidijas gausime tik balandžio gale ar net dar gerokai vėliau.
Dar kartą iškyla klausimas, kur kreiptis darbuotojams dėl atlyginimų. Darbdavys pinigų neturi, nori skolintis, bet niekas net nesuteikia paskolų“, – piktinosi R.Klimas.
Savivaldybė dėl apmokėjimo nežino
„Kita situacija – Savivaldybė mūsų klausė, ar galėtume maitinti izoliuotus žmones. Esame pasiryžę padėti, kuo galėsime – už atvežimą neimame pinigų, tačiau už tiekiamą maistą, deja, tenka imti pinigus.
Tačiau Savivaldybė pati nežino, kaip būtų su apmokėjimu.
Taigi iškyla klausimas, kaip įmonei maitinti izoliuotus, karantinuotus žmones, jeigu visų pirma nėra aiškus apmokėjimas (įmonė neturi apyvartinių lėšų, kad supirktume produktus, išmokėtume žmonėms algas ir taip toliau).
Ką atsakyti izoliuotiems žmonėms? Gal palaukime kitos savaitės?“, – situaciją apibendrino verslininkas.
Išeitis yra
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai lrytas.lt patikino, kad visos įmonės – tiek smulkios, tiek stambios – nuo balandžio 5 dienos galės kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl subsidijos darbuotojų darbo užmokesčiui prastovos metu, kai paskelbiama ekstremali situacija ar karantinas.
„Į subsidijas pretenduoti negalės valstybės ir savivaldybės institucijos, įstaigos, profesinės sąjungos, religinės bendruomenės ar bendrijos, asociacijos.
Algoritmas toks: darbdavys darbuotojui arba darbuotojų grupei paskelbia prastovą. Prastovos metu darbuotojui negali būti mokama mažiau nei minimali alga, darbuotojas nedirba. Nuo balandžio 5 dienos darbdavys kreipiasi į Užimtumo tarnybą dėl subsidijos darbuotojo darbo užmokesčiui prastovos metu. Jeigu įmonė dirba sektoriuje, kuriame karantino metu nustatyti Vyriausybės ribojimai veiklai, tuomet valstybės subsidija sudarys 90 proc. nuo darbuotojui mokamo atlyginimo (bet ne daugiau 607 Eur), o darbdavys mokės 10 proc. Jeigu įmonė dirba kitame sektoriuje, kuriame Vyriausybės ribojimų nėra, tuomet valstybės subsidija sudarys 60 proc. nuo darbuotojui mokamo darbo užmokesčio, o darbdavys mokės 40 proc.
Pavyzdžiui, jeigu darbdavys nuspręs prastovos metu mokėti minimalią algą ir darbdavys dirba sektoriuje, kur nėra Vyriausybės ribojimų, tuomet darbdavys mokės darbuotojui 242,8 Eur „ant popieriaus“, valstybė subsidijuos – 364,2 Eur „ant popieriaus“, o rezultate žmogus gaus 607 Eur „ant popieriaus“ arba 437 Eur „į rankas“.
Suprantame, kad šiuo metu situacija yra sudėtinga, tačiau darbo užmokesčio fondas yra planuojamas metams, kiekviena įmonė turi pareigą finansus bei apskaitą valdyti pamatuotai“, – teigiama ministerijos atsakyme.
