Tikimasi, kad jaunesni žmonės bus supratingi, ir nepuls į „Norfos“ parduotuves tuo metu, kai jos anksti rytą duris atvers senjorams.
Senjorams – atskiras laikas apsipirkti
„Dėkui, kad apsipirkote pas mus“, – ši padėka, pardavėjos – konsultantės ištarta „Norfos“ savitarnos kasų zonoje, privertė atsigręžti. Kam ji padėkojo? Vyresnio amžiaus pirkėjui, kuriam pagelbėjo nuskenuoti prekes. O tokių ties savitarnos kasomis – sutrikusių, buvo ne vienas. Ir visus ji tąkart apdalino gerais žodžiais.
O juk dabar parduotuvėse – įtampos laikas. Ir dėl to, kad prekių tiekimo apimtys yra smarkiai padidėjusios, bet ir todėl, kad jose būtina pasirūpinti ir pirkėjų, ir pačių darbuotojų saugumu.
Nuo antradienio, kovo 24-osios, „Norfos“ prekybos tinklo parduotuvės vyresnio amžiaus žmonių lauks specialiai jiems apsipirkti skirtomis valandomis – rytais nuo 7.00 iki 8.30 – 9.00 valandos. Tam ne šiaip sau numatytas ankstyvas parduotuvių darbo laikas.
Anot medikų, vyresni nei 60 metų žmonės bei senjorai yra koronaviruso labiausiai pažeidžiami.
Norima, kad kuo mažiau jie turėtų kontaktų su kitais pirkėjais. Be to, vyresni žmonės mėgsta anksti keltis – tai jų įprotis, todėl ankstyvas kelias į parduotuvę jiems nebus didelis iššūkis.
Tikimasi, kad Lietuvos žmonės yra sąmoningi – kad parems prekybos tinklo sumanymą.
Pakeitė darbo grafiką
Lietuvoje veikia 143 „Norfos“ parduotuvės. Kone visose jose – išskyrus kelias mažuose miesteliuose – nuo pirmadienio iki šeštadienio imtinai ryto valandos skirtos vyresnio amžiaus klientams.
„Specialiai paankstinome parduotuvių darbo valandas, kad senjorai galėtų apsipirkti atskirai nuo kitų žmonių. Tačiau nestatysime prie įėjimo į parduotuves apsaugos – jėga tikrai nepastosime kitiems pirkėjams kelio.
Galbūt bus tokių situacijų, kai parduotuvių darbuotojai paprašys klientų, kad jie būtų pilietiškesni, neitų į prekybos sales tuo metu, kai apsiperka senjorai.
Nes tai pažeidžiamiausia visuomenės grupė, koronavirusas jiems – pavojingiausias“, – sakė „Norfa“ parduotuves valdančios bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.
Egzistuoja tikimybė, kad pirkėjų aplinkoje yra žmonių, kurie parvyko iš kitų šalių ir turi dvi savaites išbūti saviizoliacijoje, bet to nedaro. Nejausdami ligos simptomų jie gali nešioti koronavirusą, – blogai, jei tokie pirkėjai parduotuvėse įsimaišytų tarp užkratui pačių neatspariausių žmonių.
„Tikimės, kad visuomenė yra pilietiška. Ir kad dabar, ribinėje situacijoje, žmonėms nepritrūks sąmoningumo ir geros valios“, – sakė D.Dundulis.
Padidino ir atstumą
Pasak D.Dundulio, pastaruoju metu visos „Norfos“ parduotuvės pertvarkytos taip, kad ir pirkėjams, ir prekybininkams būtų saugu.
Jau savaitgalį ant grindų ties kasomis buvo pradėti klijuoti specialūs pirkėjo erdvei pažymėti skirti kvadratai su užrašu „Stovėti čia“. Šios savaitės pradžioje jie atsiras visose 143 „Norfos“ parduotuvėse.
Taip bus išsaugomas tinkamas atstumas tarp pirkėjų. Tai – svarbu, nes mokslininkai yra nustatę, kad žmogaus iškosėtas virusas su lašeliais sklinda porą metrų, kol nusėda ant žemės.
„Šiuo metu prie kasų montuojamos specialios organinio stiklo pertvaros, skirtos darbuotojų apsaugai. Tai šiek tiek užtruks, nes parduotuvių yra daug – daug yra ir kasų“, – užsiminė pašnekovas.
Perėmė kitų šalių patirtį
„Norfa“, skirdama specialų apsipirkimo laiką senjorams, pasielgė apdairiai.
Pasak ISM Vadovų mokyklos dekanės dr. Neringos Ivanauskienės, pasaulio mokslininkai bei medikai, ieškodami būdų stabdyti COVID-19 viruso plitimą, skatina riboti kontaktus – išlaikyti socialinę distanciją.
„Didėjantis sergančiųjų skaičius, žmonių judėjimo ribojimai bei siekis iš anksto apsirūpinti būtinaisiais produktais ilgesniam laikotarpiui (angl. – stockpiling behavior) keičia ir prekybos pobūdį, ir prekybininkų santykius su tiekėjais.
Todėl prekybos tinklai Europos šalyse ir Lietuvoje skelbia specialias valandas senjorams ir kitų pažeidžiamiausių visuomenės sluoksnių nariams apsipirkti be eilės.
Specialų laiką, dedikuotą įsigyti reikiamų produktų išimtinai sveikatos sektoriaus (angl – National Health Service) ir socialinio sektoriaus darbuotojams, prieš porą dienų paskelbė Didžiosios Britanijos prekybos tinklai“, – sakė N.Ivanauskienė.
Reikia pilietiškumo
Šiuo metu vienas didžiausių iššūkių tenka medicinos sistemai – visiems medikams, kuriems tenka milžiniškas darbo krūvis. Kitas – maisto gamybos, tiekimo ir paskirstymo sistemai. Taigi verslas, kuris susijęs su abiem šiomis sritimis, privalo vykdyti savo prievolę. Bet ar vykdo?
Prezidentas Gitanas Nausėda BNS penktadienį sakė, kad valstybė yra pasirengusi didinti skolą gelbėdama ekonomiką, tačiau kartu pabrėžė, kad ir verslininkai turi elgtis socialiai atsakingai darbuotojų ir partnerių atžvilgiu.
Šalies vadovo teigimu, koronaviruso krizė numetė kai kurių verslininkų kaukes. „Tokios sudėtingos aplinkybės, kurios šiuo metu yra išryškėjusios, jos ir padeda nukristi kaukėms“, – sakė G.Nausėda. – Tuo metu, kai nemažai verslininkų dovanojo medicinos įrangą ir apsaugos priemones medikams ir nemokamų paslaugų, kiti tik dar labiau didina paniką.
G.Nausėda paragino būti savo valstybės piliečiais, o verslą – jausti atsakomybę prieš visuomenę.
Pasak psichologo Edvardo Šidlausko, pats savaime patriotizmas nieko nereiškia. Tačiau tam tikrame kontekste jis turi prasmę.
„Šiuo metu mūsų namai yra pavojuje. Mes turime galimybę arba juos ginti, arba elgtis atsainiai. Jei renkamės gynybą, turime laikytis taisyklių.
Norint suvaldyti šios dienos krizę reikia prisiminti LEEN sistemą, kurią verslas taiko pasaulyje. Tai krūvio paskirstymo principas. Dabar mūsų bendruomenėje tai vyksta, kai 1 proc. dirbančiųjų aptarnauja visus likusius.
Reikia ieškoti strategijos, kaip tą krūvį padalinti. Tai ir galima padaryti laikytis taisyklių – piliečiai taip gali palengvinti darbą medikams, policininkams, maisto gamintojams, tiekėjams bei pardavėjams. To nepadarius, tas 1 proc. dirbančiųjų palūš, todėl, norint save išsaugoti, reikia išsaugoti juos“.
Vis dėlto taip nėra. Prekybininkai pastaruoju metu gauna ypač daug skundų, ir būtent iš tų žmonių, kurių pareiga sėdėti karantine. Jie pyksta, kad dabar grįžo iš užsienio ir štai negali vakarais parduotuvėse imti ir nusipirkti mėgstamiausios duonos. Negi toks gilus mumyse puvinys?
Gamybai – neįprasti iššūkiai
„Apmaudu, kad dabar, kai būtina garantuoti maisto tiekimą, kai kurios įmonės elgiasi taip, tarsi niekas joms neberūpėtų. Jų pozicija – „manęs nelieskit“. Koronaviruso pandemijos situacijoje tai tapo dar vienu iššūkiu“, – apmaudo neslėpė D.Dundulis.
Mat „Norfos“ grupei priklauso įmonės, kurios gamina maisto produktus – pieno, mėsos, duonos, konservų ir kitus – visam mažmeniniam „Norfos“ tinklui. Bet koks įrangos gedimas dabar tapo dideliu iššūkiu.
„Mums labai trūksta pagalbos – įmonės, kurios buvo mūsų partnerės, atsisako ją suteikti. Nors tokių yra mažuma, jos egzistuoja ir tai kelia didelę įtampą.
Būna, maisto gamyba stoja, nes sugedo kokia nors įranga ir reikia detalių, tiekėjai atsuka nugarą. Esą, jie bijo arba vilkina problemos sprendimą keldami sąlygas, kad pinigai – į priekį, arba negausit jokios detalės. Taigi tam tikrais atvejais nėra jokio pilietiškumo – verslui nusispjaut, kad žmonės gali likti be maisto. Jam tai nerūpi.
Dėl koronaviruso baimės jis būtent dabar atsisako atlikti savo prievoles, kurios susijusios su ankstesne veikla – tokių sąlygų anksčiau juk nėra buvę. Kone kasdien kyla tokių iššūkių, susijusių su panika – kai kurių žmonių elgesys versle yra nesuvokiamas“, – apmaudo neslėpė D.Dundulis.
„Juk ir man būtų paprasčiau paleisti visus darbuotojus, uždaryti parduotuves ir laukti, kol viskas baigsis. Bet negalime to daryti. Ir niekas iš prekybos centrų to negali“, – pratarė pašnekovas.
Ir pridūrė: „Galiu drąsiai pasakyti – visais laikais taip buvo, ir, ko gero, bus, kad tie paprasti žmonės, kurie dirba parduotuvėse, yra tikri patriotai. Šio jausmo neįmanoma pamatuoti, bet pajusti galima. Jie pilietiški, ir ekstremaliuose situacijose tai nesunku pamatyti“.
Elgesys ribinėje situacijoje
Pasak dr. N.Ivanauskienės, šiuo metu trinka prekių tiekimo grandinės, peržiūrimos tiekimo sutartys.
„Strategijos ir rinkodaros tyrėjai yra įrodę, kad netikrumo laikotarpiu visuomenėje ryškėja elgsena, kuri esant stabiliai paklausai yra būdinga tik mažiausias pajamas gaunančių vartotojų daliai, kuomet siekiama pirkti pigiausius produktus mažiausiomis kainomis.
Todėl galima manyti, kad ir dabar matysime, kaip gamintojai su prekybos atstovais persvarstys savo sutartis ir bandys užpildyti prekių lentynas mažesnės kainos prekėmis.
Kaip labai gražų tarpusavio palaikymo ir siekio išlaikyti ilagalaikius sutartinius santykius pavyzdį šioje vietoje paminėčiau „Morrisons“, Jungtinės Karalystės prekybos tinklo, prieš savaitę skelbtą sprendimą sumokėti savo smulkiems teikėjams ir ūkininkams už prekes kuo anksčiau, nelaukiant mokėjimo terminų, taip padidinant jų apyvartines lėšas ir užtikrinant nenutrūkstamą gamybą bei tiekimą.
Tenka tik apgailestauti, kad praėjusią savaitę girdėjome apie vieno iš stambių Lietuvos ne maisto prekių tinklų sprendimą nevykdyti savo įsipareigojimo tiekėjams šiuo, daugeliui rinkos dalyvių, kritiniu laikotarpiu“, – sakė N.Ivanauskienė.
Pritrūksta toliaregiško požiūrio
Anot psichologo E.Šidlauskio, žmogaus, taigi ir įmonių savininkų elgesį gali lemti įvairūs motyvai, supaprastinus – racionalūs arba iracionalūs.
„Jei žiūrėtume racionaliai – bendradarbiavimas, pagalba kitiems, yra visuomenės egzistavimo esmė ir atsiradimo pamatas, nes tai tiesiog efektyvu, naudinga.
Tą puikiai iliustruoja dar 1950 metais RAND Corporation sukurtas žaidimas, vadinamas „Kalinio dilema“.
Žaidimo sąlygos numato, kad jei du ir daugiau žmonių bendradarbiaus, žala visiems bus minimali, bet jei pasielgs kažkas venas egoistiškai, kai kiti – ne, tam vienam trumpalaikė nauda bus labai didelė.
Bėda ta, kad jei visi elgsis savanaudiškai – o tai dažnai nutinka – ypač, kai situacija kartojasi, pralaimi visi, ir gana svariai.
Taigi vienadienė nauda turi ilgalaikes liūdnas pasekmes“, – sakė E.Šidlauskas.
Tuo tarpu proaktyvus arba socialus verslas elgiasi ne tik žmogiškai, bet ir toliaregiškai, taip sukurdamas socialinį kapitalą, kuris įmonei atneš dividentus, konkurencinį pranašumą ilgalaikėje perspektyvoje.
„Bet kai versle pradedamos naudoti agresyvios, egoistiškos strategijos, tai naudos suteikia tik pirmomis dienomis. Tačiau to nebebus vėliau, nes jie prarado pasitikėjimą.
O tie, kurie yra socialiai sąmoningi, jie laimi, nes tai ne tik žmogiška, bet ir kuria socialinį kapitalą, kuris įmonei atneš dividendų, socialinį pranašumą ir atspindi bendruomenės esmę.
Kodėl mums verta būti bendruomenėje, visuomenėje? Nes tai efektyvu. Taip lengviau pakelti nelaimes, atremti smūgius, o ir kolektyvinis darbas yra našesnis. Be to, kai mes visi bendradarbiaujame, problemą įveikiame patirdami mažesnių nuostolių.
Iracionalūs motyvai – tai baimė, nerimas: tai būsena, kurioje mes arba agresyviai puolame, arba vengiame kontaktų. Daug kas elgiasi pagal tai – išperka maistą arba iš baimės elgiasi agresyviai ir – nesilaiko taisyklių. Tokiems žmonėms reikėtų padėti, nuraminti, paaiškinti pasekmes: pašalinti neigiamus įsitikinimus, kurie sukelia nerimą“, – paaiškino E.Šidlauskas.
Dingo patriotizmas?
Viktoras Keturakis, psichologas:
„Tokioje ribinėje situacijoje atsidūrusius žmones užvaldo nerimas. Ir jis išreiškiamas skirtingai.
Vienos įmonės elgiasi nesavanaudiškai, jos tiesia pagalbos ranką medikams. Kitos – ir tai priklauso nuo vadovų – ima labiau rūpintis savimi. Ir tai nėra vien tik baimė užsikrėsti koronavirusu. Tai ir baimė turėti nuostolio, nesulaukti už atliktą darbą atlygio.
Medikams įmonių teikiama pagalba nėra susijusi būtent su tuo, kad bet kuris žmogus gali susirgti ir atsidurti ligoninėje. O kas, jei joje nebus galimybės padėti? Labiau tai susiję su nerimu dėl neapibrėžtos ateities.
Nerimas yra asmeninis, kuris nesvetimas ir vadovams. Žmogui sunku likti vienam. Tai viena priežasčių, kodėl žmonės daug kalbasi vieni su kitais arba net nepaiso karantino“.
