Kvietimo sąlygos apibrėžė, kad, bendrai patvirtintų projektų investicijų lėšų sumai viršijant 150 mln. eurų, bus taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas, tačiau dabartiniai Vyriausybės prioritetai pastatų energinio efektyvumo srityje pakeitė planus. Nuspręsta, kad bus finansuojami visi kvietime dalyvavę ir nustatytas sąlygas atitikę projektai – jų įgyvendinimo investicijų suma sieks daugiau nei 200 mln. eurų.
Kvartalinė renovacija – daugiau privalumų
Net trečdalis patvirtintų daugiabučių modernizavimo projektų yra įtraukti į savivaldybių parengtas kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas, apimančias vieno, dviejų ir daugiau miesto kvartalų atnaujinimą.
Šiuo metu jau 39 iš 60 šalies savivaldybių yra pasirengusios kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Du trečdaliai iš jų programas pasirengusios daugiau nei vienam kvartalui (Vilnius – 29, Kėdainių r. – 10, Utenos r. – 7, Druskininkų sav. – 6, Palanga – 5).
„Duomenys rodo, kad jau kelerius metus iš eilės formuojamas naujas požiūris į pastatų energinio efektyvumo didinimą duoda apčiuopiamų rezultatų. Vien tai, jog trečdalis pastarojo kvietimo metu gautų daugiabučių atnaujinimo projektų yra įtraukti į kvartalinės renovacijos programas, aiškiai nurodo pagrindines renovacijos kryptis – vis daugiau pastatų bus atnaujinami ne pavieniui, o kvartalais“, – pabrėžia BETA direktorius Valius Serbenta.
Pasak V.Serbentos, kompleksinė renovacija turi itin daug privalumų, nes jos metu modernizuojami ne tik visi nustatyto kvartalo daugiabučiai, bet ir inžinerinės namų sistemos, bendros daugiabučių erdvės.
Nors atnaujinami projektai būna skirtingi, dažniausiai jų metu galima įdiegti bendras renovacijos priemones – pakeisti seną gatvės apšvietimą ir įdiegti LED lempas, atnaujinti šilumos, vandentiekio ir nuotekų tinklus. Atnaujinus kvartalą daugiabučių gyventojai gali džiaugtis naujomis automobilių stovėjimo aikštelėmis, vaikų žaidimų ir sporto erdvėmis, o pats kvartalas atrodo lyg būtų tik neseniai pastatytas.
Aktyvumu išsiskiria didieji miestai
Remiantis atlikto projektų vertinimo rezultatais, pagal šį aplinkos ministro kvietimą daugiau kaip 20 proc. daugiabučių projektų bus įgyvendinama didžiuosiuose šalies miestuose – Klaipėdoje (36 daugiabučiai), Kaune (32) ir Vilniuje (29), kuriuose senų daugiabučių koncentracija yra ypač didelė – siekia net 50 proc. visų šalies renovuotinų daugiabučių namų.
Pastarojo kvietimo metu aktyvumu išsiskyrė ir Ukmergės rajono savivaldybė (patvirtintos 24 paraiškos), Palangos miesto savivaldybė (21), Šilutės (20), Telšių (18), Jonavos (17) rajonų savivaldybės.
Prioritetas – didesnis energinis efektyvumas
Siekiama, kad planuojamuose daugiabučių projektuose būtų aukštesni energinio efektyvumo rodikliai, siekiantys B energinio naudingumo klasę. Gerokai pagerėję daugiabučio energinio efektyvumo rodikliai yra naudingi ne tik finansiškai, bet kartu prisideda prie aplinkos tausojimo, nes renovuoti namai išmeta mažiau CO2 dujų.
„Šiuo metu net 75 proc. Europos Sąjungos pastatų yra energiškai neefektyvūs, per metus sunaudojantys 40 proc. visos ES energijos ir į atmosferą išleidžiantys 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Atsinaujinančių energijos šaltinių (AEI) diegimas labai padeda sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, todėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa visapusiškai remia AEI diegimą“, – sako BETA direktorius.
Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujinta daugiau nei 2400 daugiabučių, arba 70 tūkst. butų, o šiuo metu įgyvendinama dar apie 1400 daugiabučių atnaujinimo projektų.
