Taip padėtį pasaulio ekonomikoje vertino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Virusas Lietuvos ekonomikoje veikia ir paklausą, ir pasiūlą, mažėja eksportas ir vidinis vartojimas. Pasiūlos srityje trūkinėja tiekimo grandinės.
„Tiek vienur, tiek kitur neigiami impulsai daugiau nei akivaizdūs“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
Lietuvos ekonomika didžiausią smūgį dėl koronaviruso protrūkio, Lietuvos banko vertinimu, pajus šių metų antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais. Tačiau, jei pavyktų tinkamai suvaldyti viruso plitimą ir įgyvendinti ūkio stabilizavimo priemones, jau kitąmet ekonomika galėtų grįžti į augimo kelią.
Gali būti ir penktadaliu mažiau
Kovo 16 d. V.Vasiliauskas prognozavo, jog Lietuvos ūkis susitrauks 1,2 proc. punkto. „Tai buvo optimistinis scenarijus“, – pripažino Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Šiandien Lietuvos bankas prognozuoja, kad šalies ūkis, jei karantinas truks du mėnesius, susitrauks 3-4 proc. Karantinui užsitęsus ilgiau, staigaus nuosmukio ir ilgesnio atsigavimo atveju, reikia ruoštis 10 proc. smukimui. Deja, negalima atmesti scenarijaus, kad ūkis kris 21 proc.
Šie scenarijai skiriasi trimis pagrindinėmis prielaidomis: užsienio paklausos sumažėjimo mastu, vidaus paklausos šoko stiprumu ir ekonomine raida.
Geriausiu atveju, jei Lietuvos ūkiui pavyktų per vieną ketvirtį atšokti, darbo užmokesčio augimas išliktų teigiamoje teritorijoje. Vis dėlto, Lietuvos banko manymu, realiau galvoti apie tai, jog atlyginimai trauksis 2-3 proc., blogiausiu scenarijumi algų kritimą tektų skaičiuoti jau dviženkliais skaičiais.
Nedarbo lygis pagal šviesiausią Lietuvos banko scenarijų Lietuvoje bus 9 proc., realiausiu – 12,5 proc., o, sunkmečiui užsitęsus, gali siekti ir 16 procentų.
Svarbu, kad būtų tiksliai ir laiku
„Akivaizdu, kad fronto pirmoje linijoje stovi Vyriausybė su fiskaliniu atsaku. Pagalbos ekonomikai paketas tikrai reikalingas, turint omenyje ekonominio šoko rimtumą. Priklausomai nuo scenarijaus, pagalbos dydis skirsis.
Labai svarbu, kad būtų užtikrintas ne tik esamas paskolų portfelis ir paketas būtų nukreiptas ne tik į jo lygio išlaikymą, bet ir į naujas paskolas. Nes labai svarbu užtikrinti likvidumą per visą grandinę. Žinome, kad „Invega“ ir kitos institucijos dirba ties naujomis pagalbos schemomis.
Labai svarbu priemonių tikslumas, o tai susiję su priemonių įgyvendinimu. Tikimės, kad jis bus preciziškas ir laiku“, – Vyriausybės pagalbos ekonomikai paketą vertino V.Vasiliauskas.
Anot jo, kol kas šiandien dirbama ties detalėmis. „Matyt, čia mes lenktyniaujame su laiku, tačiau priemonių paketas atrodo tikrai gerai“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
5 mlrd. eurų pagalba
Primename, kad Vyriausybė pritarė 5 mlrd. eurų vertės ekonomikos skatinimo ir pagalbos paketo priemonėms nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusiam verslui. 5 mlrd. eurų – tai 10 proc. nuo šalies bendro vidaus produkto (BVP).
„Šie pinigai bus nukreipti tiek į gyventojų užimtumo, tiek sveikatos, tiek saugumo užtikrinimą – ir, žinoma, tai bus pagalba verslui bei ekonomikos skatinimas“, – sutarus skirti tokią paramą kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis.
Plane ekonomikos skatinimui numatyta 1 mlrd. eurų, po pusę milijardo – sveikatos apsaugai, darbo vietų išsaugojimui ir įmonių likvidumo išsaugojimui. Dar 2,5 mlrd. eurų sudarys Lietuvos banko priemonės.
„Šalies ir pasaulio ekonomika išgyvena beprecedentį šoką. Beprecedentis ir atsakas – centriniai bankai kartu su vyriausybėmis rengia ir įgyvendina iki šiol neregėto masto paramos verslui ir gyventojams priemones. Ir jei visi kartu – viešasis sektorius, verslas ir gyventojai – duosime bendrą adekvatų atkirtį virusui ir jo sukeltoms ekonominėms pasekmėms, turime galimybių šoką ekonomikai sutrumpinti“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
