Pasak komiteto pirmininko pavaduotojo Dainiaus Kreivio, šiuo metu koronaviruso pandemija veiklą sustabdžiusiam verslui kelia tris finansinius iššūkius. Tai atlyginimai darbuotojams, nuoma už patalpas bei ūkinės išlaidos.
„Ko gero, būtų verta suteikti verslui galimybę nukelti nuomos mokesčius, o vėliau, kai bus atnaujinta veikla, juos išdalinti per vėlesnius mėnesius.
Tačiau tokiam pokyčiui gali teikti pakeisti Civilinį kodeksą. Tad reikia ir darbo grupės, kuri teisiškai tokią problemą išspręstų“, – sakė D.Kreivys.
Anot Ekonomikos komiteto nario Jurgio Razmos, tai gali sukelti sunkumų nuomos verslui.
„Kalbama apie tai, kaip teisiškai atleisti ūkio subjektus nuo įsipareigojimų vykdymo.
Tačiau tokiu atveju nutrūktų tarpusavio atsiskaitymų grandinė. Jei už nuomą nemokama NT savininkui, jis galbūt neįvykdys įsipareigojimų kitiems – negalės laikytis paskolos įmokų grafiko bankui.
Tai sudėtingi dalykai. Štai todėl reikia finansinių instrumentų, kurie leistų pridengti tam tikras pinigų netektis“, – sakė J.Razma.
Sudarė darbo grupę
Veiklą dėl koronaviruso pandemijos sustabdžiusiam verslui kyla ir kitokių iššūkių. Pasak D.Kreivio, smulkioms bei vidutinėms įmonėms svarbūs ne tik patalpų nuomos, bet ir komunaliniai mokesčiai, ir apyvartinių lėšų stygius.
„Su valstybės bei savivaldybių įmonėmis už atliktus darbus paprastai atsiskaitoma tą patį mėnesį. Tuo trapu privačios, smulkios įmonės neturi apyvartinių lėšų. Jos taip pat nori, kad už įvykdytus darbus būtų atsiskaityta kuo skubiau, be ilgalaikių atidėjimų.
Apskritai komitetas gauna daugybę verslo prašymų, kuriems reikalingi konkretūs sprendimai. Pinigų stygius darbuotojų atlyginimams – dar vienas jų. Taigi juos reikia kartu sudėti į krūvą ir apibendrinus padaryti sprendimus“, – sakė D.Kreivys.
Tam komitete buvo sutarta sudaryti darbo grupę, kurioje dalyvauti ir Finansų ministerijos, ir Lietuvos banko, ir kitų institucijų atstovai.
Ankstesnės krizės patirtis
Pasak D.Kreivio, smulkusis verslas, klodamas politikams ant stalo savo bėdas, aiškina, kad atlyginimus už kovą darbuotojams balandžio pradžioje gal dar įstengs sumokėti, nors kovo viduryje jau buvo įvestas karantinas.
„Už kovą jie dar kažkaip sumokės, o toliau – nėra iš kur. Įmonės kreipėsi į bankus, bet niekas negali pasakyti, nei kada, nei kaip bus dalinami kreditai.
Ankstesnės – 2008-ųjų krizės patirtis liudija: jeigu nebus imtasi veiksmingų sprendimų – jei nebus skubiai parengta kreditavimo tvarka, o bankai nebus pasirengę greitu metu suteikti iki 20 tūkst. eurų paskolų, bus blogai.
Jeigu pirmosios paskolos verslui bus suteiktos po trijų mėnesių, jų nebereikės. Reikia, kad kuo skubiau kreditavimo procese imtų dalyvauti „Invega“, – kalbėjo D.Kreivys.
Anot komiteto nario Virgilijaus Poderio, sprendimai yra būtini, bet jie turi būti pamatuoti, atsižvelgus ir į Lietuvos banko, ir į Sodros, ir į suinteresuotų ministerijų nuomones.
„Tai, kas dabar vyksta versle, yra milžiniška problema, kuri bet kada gali sprogti. Kol kas nėra informacijos, kaip Vyriausybė kompensuos negautus atlyginimus už prastovas, kada link įmonių pajudės viešieji pinigai, kokia bus jų kreditavimo tvarka.
Jei valstybės numatyti pinigai išties pasieks verslą balandžio pradžioje, tai ir mikrokreditavimo būtinybė bus mažesnė, bet jei vėliau, situacija keisis“, – sakė komiteto narys Eugenijus Gentvilas.
Neišsivers be tarpininkų
Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko patarėjo Tomo Gerbaravičiaus, verslo įmonių tarpusavio santykiai šiuo metu – ypač sudėtingi.
„Valstybė atidėjo mokesčių mokėjimą, ir negerai būtų išskirti dabar kurį nors vieną verslo sektorių.
Gal geresnis variantas, jei tos įmonės, kurioms dabartinė situacija padarė didesnį poveikį, gautas iš valstybės lėšas iš karto pervestų nuomotojams? Nes dabar pastarieji yra tapę nuomininkų kreditoriais. Tai blogai.
Kita vertus, šiuo metu yra skubiai derinamos „Invegos“ parengtos finansinės priemonės. Mes palaikome poziciją nustatyti proporcijas, kiek finansinės pagalbos turi būti suteikta senoms – ankstesnėms įmonių paskoloms padengti, o kiek – skirti naujoms. Tam reikia valstybės strategijos“, – sakė T.Gerbaravičius.
Pasak D.Kreivio, privalu šioje situacijoje gelbėti įmones, o ne bankus – senosios paskolos turi palaukti.
„Per praėjusią krizę bankai gelbėjo save, o paskui dar uždirbo iš pasiimto įmonių turto. Tokia situacija privalo nesikartoti“, – sakė D.Kreivys.
Pasak ekonomikos ir inovacijų viceministrės Jekaterinos Rojakos, didžioji dalis paskolų bus suteikta toms įmonėms, kurių veikla apribota ir kurių negali finansuoti bankai.
„Per finansų tarpininkus valstybės parama bus išdalinta smulkiam ir vidutiniam verslui, kuris pats negali prisibelsti į bankus, – sakė K.Rojaka. – Bus toks instrumentas: kiekvienas verslas turi tarpininką – sąskaitą banke ar kredito unijoje. Ir šie tarpininkai suteiks beprocentines paskolas ne iš savo, bet valstybės lėšų“.
Manoma, kad tuo metu, kai pandemija atsitrauks ir įmonės grįš prie ankstesnės veiklos, jis beprocentines paskolas įstengs grąžinti per keletą metų.
