Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai pabrėžia – jeigu nurodyta, kad produktas pagamintas Lietuvoje, tai dar nereiškia, kad ir jo gamybai panaudotos žaliavos yra lietuviškos. Todėl jeigu maisto produkto kilmės šalis ar vieta skiriasi nuo jo pagrindinių sudedamųjų dalių, nuo šiol yra privalu nurodyti ir atitinkamos pagrindinės sudedamosios dalies kilmę, o jei tokių sudedamųjų dalių ne viena – tuomet visų jų kilmę.
Pagrindine produkto sudedamąja dalimi laikoma ta dalis, kuri sudaro daugiau kaip 50 proc. viso produkto arba kurią vartotojas paprastai sieja su maisto produkto pavadinimu. Pavyzdžiui, braškių uogienės pagrindinė sudedamoji dalis – braškės, duonos produktų – atitinkami javų miltai, vaisinių ledų – vaisių tyrė, kiaulienos gaminių – kiauliena, pieno produktų – pienas ir pan.
Tad tais atvejais, kai, pavyzdžiui, ant braškių uogienės bus deklaruojama, kad tai yra Lietuvoje pagamintas produktas, tačiau gamybai naudotos braškės bus išaugintos ir atgabentos iš kitos valstybės, pavyzdžiui, Lenkijos, bus privaloma papildomai nurodyti, kad gamybai naudotų braškių kilmės šalis yra Lenkija, arba tiesiog pažymėti, kad braškių kilmės šalis yra kita nei paties produkto. Tuo tarpu jeigu minėtų braškių uogienės, paženklintos užrašu „pagaminta Lietuvoje“ ar pan., gamybai būtų naudojamos Lietuvoje išaugintos braškės, papildomai jokios informacijos apie braškių kilmę gamintojas nebus įpareigojamas pateikti.
Iki šiol detalesnę informaciją apie žaliavų kilmę buvo privaloma nurodyti prekiaujant tik nedaugeliu maisto produktų – tai mėsa (t. y. jautiena, naminių paukščių mėsa, kiauliena, aviena, ožkiena), šviežiais vaisiais ir daržovėmis, alyvuogių aliejumi, medumi, vynu ar ekologiškais produktais.
Iš parduotuvių lentynų maisto produktai su senojo pavyzdžio ženklinimo informacija pranyks palaipsniui, nes iki balandžio 1 d. pateikti rinkai ar paženklinti maisto produktai dar gali būti teisėtai parduodami iki kol baigsis jų atsargos.
