Kiti savo lovų atsisako dėl artimųjų sveikatos – jei namuose yra rizikos grupei priklausančių namiškių. Tiesa, gal jie geriau rinktųsi patogesnį kambarį su dušu ir tualetu nei savo poros kvadratinių metrų automobilio kabiną, tačiau Vyriausybės sprendimu laikinu vairuotojų apgyvendinimu miestų savivaldybės neprivalo rūpintis.
„Labai gerbiu medikus, jie išties daug dirba, tačiau niekaip nesuprantu, kodėl tolimųjų reisų vairuotojai valstybės yra nustumti į šoną. Šie žmonės savimi turi rūpintis patys, nors sunkiu šaliai metu jie atlieka vieną svarbiausių darbų“, – teigė vienos Vilniuje įsikūrusios transporto įmonės vadovas, nenorėjęs skelbti savo pavardės.
Jo įmonės vairuotojo, neseniai jau antrą kartą karantino metu grįžusio iš Italijos, žmona kreipėsi į portalą lrytas.lt.
„Mano vyras grįžęs iš Italijos turi izoliuotis iki kito reiso į tą šalį, t. y. 3–4 dienas. Mes, jo šeimos nariai, esame rizikos zonoje – vyro mamai per 90 metų, o aš pati sergu lėtine kvėpavimo takų liga. Suprantu, kad jis namus negali grįžti, o kito būsto, kur galėtų kelioms dienoms apsistoti, neturime.
Daugiau nei prieš savaitę grįžęs iš Italijos jis izoliavosi įmonės garažų kieme stovinčio automobilio kabinoje, joje praleido keturias paras, tuomet vėl važiavo į Italiją. Kovo 31 dieną jis grįžo į Lietuvą. Ir vėl jam teks kelias dienas praleisti kabinoje.
Maniau, kad savivaldybė rūpinasi tokių sostinės gyventojų saviizoliacija, tačiau sužinojau, kad tolimųjų reisų vairuotojams tokios patalpos nepriklauso. Niekaip negaliu suprasti, kodėl asmenys izoliuoti skirstomi pagal profesijas. Vairuotojais turi pasirūpinti jų įmonės vadovas, taip man paaiškino. Kodėl?!
Klausiau vyro įmonės vadovo, jis patvirtino, kad vairuotojams apgyvendinti savivaldybė neskiria patalpų, ir nežino, ką daryti, kiek žmonės kabinose gali gyventi. Klausimas: kur tie visi viešbučiai, kurie neva užsidarė, kur tie, su kuriais savivaldybė sudarė sutartis ir iš kurių perka paslaugas – apgyvendinimą?
Ar jie skirti tik iš atostogų grįžusiems žmonėms, o dirbantiems – nieko, sukitės kaip norite“, – savo situaciją pasakojo Janina.
Ragina savo darbuotojus branginti
Kaip lrytas.lt informavo savivaldybės atstovė Ieva Dirmaitė, Karštosios linijos skambučių srautas yra labai didelis, skambučiai skirstomi pagal paslaugos būtinumą, tačiau kai kurių atvejų, pavyzdžiui, tarptautinių reisų vairuotojų skambučių, skaičius atskirai neregistruojamas, ir savivaldybė negali atsakyti, kiek šios profesijos atstovų kreipiasi pagalbos dėl saviizoliacijos.
Tačiau valdininkė priminė, jog sveikatos apsaugos ministro įsakyme tolimųjų reisų vairuotojams, jei neturi vietos saviizoliacijai, ją užtikrinti turi transporto priemonės valdytojas, tai yra įmonė, kurioje vairuotojas dirba.
Sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos vyriausioji specialistė Kamilė Katkutė patvirtino, kad transporto įmonių vadovai, kaip ir kitų privačių kompanijų vadovai, privalo patys pasirūpinti žmonėmis, kurie jiems uždirba pelną. „Visi darbdaviai šiuo metu patiria nuostolių, o jei nori išlaikyti darbuotoją, turi jį branginti. Nesąžininga šiuos rūpesčius užkrauti miestui ir tikėtis, kad tai bus padaryta už mokesčių mokėtojų pinigus“, – sakė K.Katkutė.
Įmonės vadovas viešbučio nesirinktų
Tačiau Janina prisipažino jaučiasi kalta vyrui, kad šis dėl jos ligų priverstas laiką leisti vilkiko kabinoje. Ji įsitikinusi, kad po kelionės pavargęs žmogus prieš kitą svarbų reisą kur kas geriau pailsėtų patalpoje, kurioje elementariausiai yra dušas ir tualetas, o ne keliuose kvadratiniuose metruose, kuriuose praleidžia ir taip daug laiko.
„Aš pats nevažiuočiau į viešbutį, nes nežinai, su kuo ten teks gyventi, tačiau vairuotojai bent turėtų turėti galimybę pasitikrinti, ar nėra užsikrėtę virusu. Kad ramiai grįžtų į namus ir nekeltų aplinkiniams nereikalingos panikos.
Dabar jei neturi jokių įtarimų dėl ligos, jei nejaučia simptomų, jiems siūloma tiesiog izoliuotis, tyrimas neatliekamas. Bet vairuotojai bijo dėl šeimų. Ypač jei namuose laukia rizikos grupėms priklausantys artimieji. Todėl jų namais dabar tampa automobilių kabinos“, – svarstė Janinos sutuoktinio įmonės vadovas. Jo bendrovėje dirba 16 vairuotojų, kurių vairuojamų vilkikų maršrutai driekiasi į Italiją ir atgal.
„Gal turi kitus butus, gal šeimose nėra rizikos grupei priklausančių žmonių“, – svarstė V.Pelėda. Tačiau jis pridūrė, kad šiuo metu vairuotojo darbas – kone saugiausias, juk jis nuolat būna izoliuotas. O tai ką jie daro, ypač svarbu valstybei, kas jei ne jie atveš būtiniausius dalykus, sustos gabenimai – galas ekonomikai.
Jei nustos dirbti vairuotojai, medikai greitai nebeturės vaistų, kuriais turi gydyti ligonius, parduotuvės nebeturės prekių, nes ne viską auginame ir pasigaminame Lietuvoje, o dar veikiančios įmonės nebeturės medžiagų darbui ir negalės vykdyti užsakymų, tad nebus pinigų, kad žmonės galėtų eiti į vis dar veikiančias parduotuves.
„Jų darbas išskirtinis, tai kaip kraujas, tekantis gyslomis žmogaus organizme, tad vairuotojai dabar – vertybė. Būtina jais rūpintis“, – neabejojo verslininkas. Tad jei nors kuriam jo darbuotojui kyla įtarimų dėl savijautos, jis pasirengęs padėti – ieškoti apgyvendinimo vietų.
Priverstas nakvoti automobilyje
Kad ir kokia patogi vilkiko kabina, žmonės ilgisi namų ir šeimos, todėl jie nori miegoti tas kelias naktis tarp reisų savo lovose, tačiau net jei namuose tai būtų saugu, pasirodo, yra ir dar viena problema – artimųjų darbo aplinka, visuomenės nuomonė.
Šią savaitę buvo viešai mesti kaltinimai COVID-19 susirgusiai Kauno klinikų darbuotojai, esą ji užsikrėtė ne darbe, bet nuo savo vyro – tolimųjų reisų vairuotojo, nors tam nebuvo jokios pagrįstos priežasties. Baltijos transporto profesinei sąjungai „Solidarumas“ žinoma daugiau atvejų, kai vairuotojai arba jų šeimos nariai persekiojami dėl savo veiklos.
Jos pirmininkas pirmininkas Gintaras Čiužas žino naujausią atvejį, kai vienoje valstybinėje įstaigoje dirbančiai vairuotojo žmonai, kai vyras grįžo porai naktų namo, teko imti atostogas, nes kolektyvas pareiškė, kad nenori dirbti su moterimi, esą ji gali užkrėsti koronavirusu. Dabar garbaus amžiaus vyriškis, siekdamas apsaugoti savo sutuoktinę, grįžęs į Lietuvą tas pora naktų priverstas leisti automobilyje.
„Aš suprantu, kad žmonės įsibaiminę, tačiau kviečiu visus vadovautis ne tik baimės padiktuotais sprendimais. Medikai, maisto prekių parduotuvių darbuotojai, vaistinių darbuotojai, policininkai, ugniagesiai, kariai, tolimųjų reisų vairuotojai – tai žmonės, kurie šiuo metu turi dirbti, kad kiti galėtų gyventi kuo labiau apsaugoti nuo visų pavojų.
Tolimųjų reisų vairuotojų darbo specifika, skirtingai nei medikų ar pardavėjų ir kitų profesijų žmonių, kurie turi kontaktuoti su žmonėmis, jiems dirbant leidžia laikytis izoliuotai. Jie per Europą ir kitas šalis važiuoja užsidarę vairuotojų kabinose, sustoja tik degalinėse, kur prisipila degalų nekontaktuodami su kitais žmonėmis, ir poilsio aikštelėse, kur taip pat laikosi saugaus atstumo nuo kitų.
Bet jei po izoliacijos keliuose mes juos izoliuosime ir namie, žmonės gali tiesiog nebenorėti išvažiuoti dar kartą, kad nepakenktų savo artimiesiems.
O kas bus toliau? Neleisime į namus grįžti medikams, policininkams, pardavėjoms? Nebepriimsime namo tų šeimos narių, kurie išėjo į parduotuvę mums maisto parnešti?“ – klausė G.Čiužas.
Socialinė atskirtis – skaudi
Vežėjus vienijančios asociacijos įgyvendina sugriežtintas saugumo priemones siekdamos apsaugoti savo vairuotojus ir kitus darbuotojus nuo COVID-19 pavojaus.
Važiuojantiems į Italiją, Prancūziją, Vokietiją, Ispaniją ir kitas šalis, nesvarbu kokiai rizikos zonai ji priskiriama, vairuotojams duoti griežti nurodymai pakrovimo vietose būti su kaukėmis, kurios naudojamos vežant pavojingus krovinius, ir pirštinėmis.
Vairuotojai aprūpinti dezinfekcijos priemonėmis, termometrais. Taip pat atliekama išvažiuojančių ir grįžtančių vairuotojų nuolatinė sveikatos patikra.
Vairuotojai ėmėsi aukščiausio lygio apsaugos nuo koronaviruso priemonių. Bet nuo socialinės atskirties namuose juos gali apsaugoti tik žmonių supratingumas.
„Tad kviečiu visus nepradėti persekioti tų, kurie dirba, kad kiti galėtų gyventi“, – kreipėsi palaikymo G.Čiužas.
„Solidarumo“ duomenimis, 2018 metais Lietuvoje dirbo per 70 tūkst. tolimųjų reisų vairuotojų, maždaug 45 tūkst. – Lietuvos piliečiai.
