Yra daug problemų, su kuriomis dabar susiduria aviacija, bet svarbiausia yra tai, kad šiuo ypatingu istorijos momentu oro linijos, oro uostai ir antžeminio aptarnavimo paslaugų teikėjai iš tikrųjų kovoja dėl išlikimo, nes visi jie susiduria su didelėmis pinigų srauto ir likvidumo problemomis.
Apie koronaviruso sukeltą krizę, galimus padarinius ir sprendimus pasakoja aviacijos ekspertas, Kazimiero Simonavičiaus universiteto Aviacijos vadybos studijų programos vadovas doc. dr. Konstantinos Kalligiannis.
– Ar įžvelgiate šioje situacijoje ir šviesiąją pusę?
– Labai didžiuojuosi aviacijos industrijos organizacijų ir darbuotojų reakcija: jie iš tiesų atiduoda savo širdis, rizikuodami savo pačių sveikata, ir toliau dirba žmonėms, turintiems didelį poreikį skristi, dažniausiai dėl to, kad sugrįžtų namo pas savo šeimas.
Daugybė oro linijų vykdo gelbėjimo skrydžius (pavyzdžiui, „airBaltic“, „Aegean Airlines“ ir kt.), daugelis jų vykdo skrydžius, kad būtų pergabenta medicinos įranga ir priemonės. Pavyzdžiui, „Smartwings“ sukūrė didžiausią oro tiltą Čekijos istorijoje tarp jos ir Kinijos, kad atgabentų milijonus respiratorių ir medicininių priemonių, kurias pasiūlė Kinijos Vyriausybė, taip pat „Air Serbia“, kurios į savo šalį atgabeno medicinos personalą ir pagalbą iš Kinijos.
– Ar ši krizė turės ilgalaikių padarinių aviacijai? Kokių?
– Manau, kad ši krizė turės keletą padarinių aviacijai trumpalaikėje perspektyvoje, bet vidutinio ilgumo ir ilgalaikėje perspektyvoje aviacijos industrija, kaip jau yra įrodžiusi visose didžiausiose pasaulinėse krizėse praeityje, turi išskirtinį sugebėjimą stipriai atsitiesti. Tai įrodo visos krizės nuo aviacijos atsiradimo, pavyzdžiui, naftos šoko recesijos, Persijos įlankos karai, pasaulinės finansinės krizės, Rugsėjo 11-oji, SŪRS ir kitos.
Neabejotinai, trumpalaikėje perspektyvoje bus sunkių padarinių, tokių kaip žymus pasaulinės oro kelionių paklausos sumažėjimas, daug aviacijos darbuotojų neteks darbo, galiausiai oro susisiekimo kainos žymiai išaugs ir pasaulis bus mažiau tarptautiškai susijungęs nei anksčiau.
Esu tvirtai įsitikinęs, kad ilgalaikėje perspektyvoje aviacija toliau stipriai augs ir vystysis kaip tikėtasi bei išliks labiausiai jaudinančia tarptautine ir greitai besiplėtojančia industrija.
– Kaip manote, kokia bus aviacijos ateitis po krizės?
– Turėčiau paminėti, kad aviacijos ekspertai turi skirtingą nuomonę šiuo klausimu. Vieni mano, kad ši krizė lems nuolatinius pokyčius aviacijoje, kurie pasireikš žymiu oro linijų ir pasaulinių skrydžių sumažėjimu, o tai lems ir mažiau konkurencingą pasaulinę oro linijų rinką bei aukštesnes kainas. Dėl to žmonės skraidys mažiau nei iki šiol.
Šiuo požiūriu pandemija taip pat lems griežtesnį oro keleivių duomenų tvarkymą – jis bus ilgiau trunkantis ir nepatogus, kelionių apribojimai išliks kur kas ilgesnį laikotarpį nei tikėtasi, ir net kai viruso protrūkis bus pažabotas per artimiausius kelis mėnesius, periodiškai vėl gali kilti protrūkiai. Judėjimo laisvė, daugiausiai tarptautinė, bet taip pat ir vidinė, gali staiga pakisti ar būti apribota.
Oro uostai ir oro linijos turės išvystyti labiau sofistikuotus mechanizmus ir taikyti technologinius sprendimus nustatant, ar keleivis gali skristi, remiantis jo pilietybe, gyvenama šalimi, sveikatos būkle, pastarąja kelionės istorija ir daugeliu kitų faktorių. Todėl kai kurie keleiviai saugodami savo privatumą apskritai gali atsisakyti skristi.
Dar daugiau, visuomenėje gali išaugti germofobija (mikrobų ir bakterijų baimė, – aut. past.), kaip tai nutiko praeityje dėl Ebolos ir SŪRS, dėl to žmonės gali vengti skrydžių ir kelionių apskritai.
Verslo kelionės taip pat gali būti paveiktos, nes įmonės įpras prie virtualių susitikimų ir nuotolinio darbo.
– Kiek laiko prireiks aviacijai, kad atsigautų po šios krizės?
– Analizuojant ankstesnių pandemijų istorinius oro eismo duomenis, matome, kad pasaulinis oro eismas visuomet visiškai atsigauna per metus po krizės ir toliau auga tokiu pačiu tempu, kaip ir prieš krizę.
Vis dėlto dabartinė koronaviruso pandemija jau dabar turi didesnę įtaką, kuri, tikėtina, augs dar labiau, nei visos prieš tai buvusios pandeminės krizės. Todėl labai sunku tiksliai prognozuoti.
