Svarstoma ir apie tai, kad netrukus būtų galima pradėti švelninti karantino priemones. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad net ir tokios valstybės kaip Italija jau ruošia planus, kaip atšaukti griežčiausias karantino priemones.
Žurnalisto Rimvydo Paleckio ir N.Mačiulio pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Pone N.Mačiuli, kokie verslai galėtų po truputį grįžti iš karantino?
– Netgi tokios valstybės kaip Italija – labiausiai pažeistos, daugiausiai užsikrėtusių, mirusių asmenų turinčios valstybės – jau rengia planą, kaip atsitraukti nuo karantino, atšaukti pačias griežčiausias karantino priemones. Tuo pačiu metu pripažįstama, kad ir labai griežtos karantino sąlygos suvaržo ekonomiką ir gali įstumti šimtus tūkstančių ar milijonus gyventojų į nedarbą, skurdą, materialų nepriteklių, kas reikštų humanitarinius nuostolius.
Čia irgi labai subtili užduotis, niekas nemano, kad karantinas bus atšauktas staiga, bet turime kalbėti apie tai, kad tokie verslai, kur nėra labai didelių žmonių susibūrimų, artimo fizinio kontakto tarp žmonių, pavyzdžiui, parduotuvės, prekiaujančios ne tik maisto prekėmis, bet ir kitomis prekėmis arba kažkokias remonto paslaugas teikiančios įmonės, jau galėtų pradėti veikti.
Juolab, kad per pastarąsias 2-3 savaites matėme, kad daugelis įmonių prisitaikė prie papildomo saugumo priemonių, darbuotojai dirba su kaukėmis, atsiranda skydeliai, kas leidžia užkirsti kelią viruso plitimui.
– Kalbama apie lauko kavinių atidarymą – praeitą savaitę buvo tokių viešų pasvarstymų. Kaip jūs į tai žiūrite?
– Lauko kavinės turbūt nėra labai masinio susibūrimo vietos ir užtikrinant, kad visų kavinių darbuotojų būtų nuolat tikrinama sveikata, kad jie nebūtų viruso platintojai, kad tarp klientų, kurie naudojasi lauko kavinių paslaugomis būtų protingas tarpas, ne pusė metro ir ne metras, manau, kad galima irgi bandyti tokią veiklą atnaujinti.
Juolab, nemažai valstybių pasaulyje – Švedija, Pietų Korėja – atsisakė apskritai uždaryti maitinimo įstaigas ir restoranus, tik reikalauja papildomų atsargumo priemonių. Panašu, kad bent jau kol kas tokio pobūdžio daug lengvesnio karantino priemonės taip pat pasiteisina.
– Jūsų bankas yra švedų, suprantu, jums šitas modelis priimtinesnis nei tas, kurį taiko Vokietija, Lietuva, kitos šalys?
– Lietuva teisingai padarė, eidama gana griežto ir staigaus karantino keliu tam, kad užkirstų viruso plitimą iš kitų šalių į Lietuvą ir bandydama izoliuoti visus galimus židinius Lietuvoje. Žiūrėdamas statistiką, kiek yra užsikrėtimų Lietuvoje, tenkančių milijonui gyventojų, kiek yra mirčių, tenkančių vienam gyventojui, manau, Lietuva yra viena iš geriausiai susitvarkiusių su šia pandemija valstybių Europos Sąjungoje. Švedija ėjo šiek tiek kitu keliu, ne draudimų keliu, bet rekomendacijų ir tikėjimosi, kad egzistuos visuomenėje supratingumas ir gyventojai patys saugosis ir saugos kitus.
Būtent tuo abipusiu pasitikėjimu visuomenės narių jie bandė užkirst kelią viruso plitimui. Jis nebuvo visiškai suvaldytas, žiūrint, kiek yra užsikrėtusių asmenų, mirusių asmenų. Atrodo situacija prasčiau, bet tai irgi nėra tokia bloga situacija, kaip Italijoje ir Ispanijoje, kur didžiulė įtampa sveikatos apsaugos sistemoje, neužtenka lovų, medicininio personalo, kuris galėtų susitvarkyti su šia problema.
– Jūs rašote apie kompromisą tarp pinigų ir gyvybės. Aukoti žmones ir gelbėti ekonomiką ar gelbėti žmones, aukojant ekonomiką. Kaip jūs pats atsakytumėte į šiuos klausimus?
– Aš nemanau, kad tai yra kompromisas tarp gyvybės ir pinigų. Tai būtų amoralus ir makabriškas kompromisas. Bet į ką noriu atkreipti dėmesį ir į ką jau atkreipė vis daugiau valstybių, pavyzdžiui, Suomija šiandien paskelbė, kad labai griežtas karantinas per daug gali pakenkti ne tik ekonomikai, bet ir patiems žmonėms. Ką reiškia, jeigu uždaroma didelė dalis ekonomikos ilgam laikotarpiui. Tai yra milžiniškas nedarbo lygis, tai kenkia ne tik gyventojų pajamoms, bet ir jų psichologinei sveikatai, gali padidėti ne tik materialinis skurdas ir nepriteklius, bet nusikalstamumo lygis ar savižudybių skaičius, ką mes esame matę ir Lietuvoje, ir kitose pasaulio šalyse per praėjusias krizes.
Tai nėra tik pasirinkimas tarp pinigų ir gyvybių, nes didelis ekonominis stresas, aukštas nedarbo lygis taip pat pavirsta humanitariniais ir žmogiškaisiais nuostoliais. Mes turime suprasti, kad nauda ribinė, kurią mes gauname iš karantino, jau gali būti mažesnė nei ribiniai kaštai, kuriuos sukuria karantinas dėl padidėjusio nedarbo, bankroto, visų kitų išliekamų neigiamų pasekmių.
– Kaip tą ribą apibrėžti?
– Aš manau, kad jau po šv. Velykų galima nuspręsti, kurios mažmeninės prekybos įmonės, kurios profesines paslaugas teikiančios įmonės jau galėtų pradėti vykdyti veiklą ir kokie yra reikalavimai. Galima užbrėžti reikalavimus, kad kiekvienos dienos ryte darbuotojų, kurie bendraus su klientais betarpiškai, būtų patikrinama temperatūra, sveikata, ar jie neturi jokių ligų simptomų. Jie turi turėti kaukes, kitas apsaugos priemones, kad būtų maksimaliai saugoma ir užkertamas kelias viruso plitimui.
Daugelis įmonių tokių priemonių ėmėsi. Pavyzdžiui, visos maistu prekiaujančios mažmeninės prekybos įmonės ar vaistinės – ten jau darbuotojai turi ir kaukes, ir skydelius, ir kitas apsaugos priemones, užtikrinama, kad nebus viruso plitimo nei tarp klientų, nei darbuotojų. Tiesiog užbrėžiant tokius reikalavimus, pakeliant kartelę ir leidžiant atsidaryti verslams, tuo pačiu metu informuojant ir toliau šviečiant visuomenę, kad sąmoningumas, visuomeniškumas, savęs saugojimas ir kitų saugojimas turi būti prioritetas ir viena iš svarbiausių funkcijų. Gyventojai turi suprasti, kad saugotis reikės net ir pasibaigus karantinui ir greičiausiai net iki metų pabaigos.
– Galėtumėte pasakyti, kokią paramą jau verslas Lietuvoje yra gavęs?
– Ne, tiesiogiai nežinau. Manau, kad turbūt jau turėtų būti tokia galimybė, kad dalis atlyginimo tose įmonėse, kurių veikla yra visiškai sustabdyta, yra mokama ne pačių įmonių, o valstybės – paskolų garantijos, atidėjimai, mokesčių turbūt jau galioja, nes Mokesčių inspekcija sakė, kad neišieškos iš tų įmonių, kurios negali sumokėti mokesčių.
Visos priemonės yra, bet jos nėra pakankamos ir net jeigu karantinas pamažu pradės baigtis po šv. Velykų, net jeigu mes iki vasaros grįšime prie normalios veiklos ir visos įmonės galės atstatyti savo veiklą, tai nereiškia, kad jau nebereikės Vyriausybės paramos priemonių. Neigiami, išliekami efektai bus, dar svarbu, kada atsidarys rinkos ir baigsis karantinai Lietuvos eksporto rinkose. Pramonės įmonės taip pat jaus neigiamas pasekmes, tai reiškia, paramos priemonės, kurios buvo paskelbtos, turbūt turės galioti iki metų pabaigos.
– Vokietija, Olandija ir kitos šalys skiria smulkiam verslui labai konkrečias sumas. Pavyzdžiui, vokiečiai nedidelei kavinei skiria 9 tūkst. eurų 3 mėnesiams. Ar įsivaizduotumėte, kad kažkas panašaus galėtų būti Lietuvoje?
– Manau, kad tokios tiesioginės išmokos yra pats efektyviausias ir tiesiausias būdas. Dar paminėčiau JAV pavyzdį, kuomet buvo nuspręsta apie pusę trilijono JAV dolerių, kai kuriais atvejais, patiems neturtingiausiems asmenims iki 3 tūkst. dolerių skirti tiesiog tiesioginių išmokų, kad būtų nesužlugdyta paklausa ir jie turėtų pinigų, perkamosios galios ir galėtų pasirūpinti savimi.
Tokios priemonės tikrai yra efektyviausios, apeinami visi biurokratiniai barjerai ir tie trikdžiai, kurie gali užkirsti kelią smulkiam verslui ir gyventojams gauti tas pajamas. Europoje, deja, šie pasiūlymai sunkiau skinasi kelią.
Norėčiau matyti, kad visa Europos Sąjunga ar eurozona prieitų prie bendro sprendimo, kad tiesioginės išmokos pasiektų kiekvieną gyventoją ir tokiu būdu būtų užkirstas kelias skurdu, materialiniam nepritekliui Europos Sąjungoje.
– JAV kiekvienam skiria po tūkstantį dolerį, jeigu vaikai, tai dar už vaikus po 500. Kas trukdo Lietuvoje tą padaryti?
– Čia reikėtų bendro Europos Sąjungos sprendimų išleisti koronos obligacijas, tokiu būdu gauti tų pinigų, greičiausiai Europos Centrinis bankas būtų ta institucija, kuri supirktų tas obligacijas. Lietuva viena turbūt neturi tokių galimybių skolintis ir jų pagalba finansuoti. Čia Europos institucijose reikia vieningo sprendimo. Manau, jeigu ekonominis stresas tęsis Europoje, galbūt ir prie tokio sprendimo bus prieita.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 19.30 ir 23.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
