Tai – pasiūlymai Vyriausybei, kokių priemonių imtis pasaulinės ekonomikos krizės akivaizdoje gelbstint verslą Lietuvoje.
„Lietuvos bankas ir kiti ekonomistai vienu balsu kalba apie ženklų ekonomikos nuosmukį, kuris bus didesnis nei 2008 – 2012 metų krizė, kurios dauguma dar nepamiršo. Pasaulio istorija rodo, kad per krizes turtingesni visada tampa dar turtingesniais, nes krizės jiems yra pigaus apsipirkimo metas. Vidutinė klasė tampa skurdžiais, o smulkieji bankrutuoja.
Ekstremaliai situacijai suvaldyti būtinos ypatingos, laikinos ir įstatymais įtvirtintos priemonės, kad karantinas ir korona virusas kažkam netaptų pigaus apsipirkimo ir praturtėjimo galimybe, kaip tai įvyko 2008-2012 m. Todėl su kolegomis teikiame konkrečius siūlymus mūsų šalies ekonomikai“, – kalbėjo Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininkas Artūras Zuokas.
Vaizdo konferencijos metu, politiniai bendražygiai itin akcentavo, kad smulkiam ir vidutiniam verslui Lietuvoje reikės ypatingos pagalbos.
„Smulkus ir vidutinis verslas neturi būti paliktas derėtis vienas su bankais ir turto savininkais. Mažosios įmonės net neturi galimybių samdytis teisininkus ar konsultantus. Bankams padėjome 2008-2012 m., dabar atėjo eilė ir jiems prisidėti prie ekonomikos atstatymo, juolab, kad iš bankų pinigų neprašome, o tik greitų sprendimų.“, – teigė Seimo narys, partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
Būsimos politinės partijos Laisvė ir teisingumas lyderiai taip pat teigė, kad dabar nustatyta tvarką nėra sąžininga savarankiškai dirbančių atžvilgiu.
„Savarankiškai dirbantys yra diskrimiuojami ir 257 eurų išmoka yra neteisinga, plius, pačią išmoką gauti nėra lengva. Jei įstatymas nebus pakeistas, ruošime kreipimasį į Konstitucinį teismą.“, – sakė politinio visuomeninio judėjimo „Pirmyn, Lietuva“ pirmininkas Artūras Paulauskas.
Politinės partijos Laisvės ir teisingumo siūlymai Lietuvos ekonomikai:
Pirma:
Seime skubiai priimti „laikinų specialiųjų įstatymų“ paketą, kurie reglamentuotų bankų ir jų klientų, NT savininkų ir nuomininkų, tiesiogiai paveiktų karantino ir kurių veikla buvo visiškai uždrausta 2020-03-14 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 207, santykius bei pasirašytas sutartis.
Priimti įstatymai galiotų 6 mėnesius , t.y. iki 2020 spalio 31 d.
Antra:
Nacionaliniu susitarimu arba specialiu įstatymu nustatyti, kad kredito įstaigos privalo iki 6 mėnesių automatiškai suteikti paskolų grąžinimo atostogas, koreguojant paskolų grąžinimo grafikus be teisės didinti esamas palūkanas pagal galiojančias sutartis;
Nustatyti, kad kredito įstaigoms 3-jų mėnesių palūkanas už suteiktas paskolas moka ne skolininkai, o LR Valstybė per INVEGĄ tiesiogiai bankams ar kredito įstaigoms.
Bankai ir kredito institucijos tiesiogiai bendrauja su INVEGA ir atstovauja savo klientus, kurie tik informuojami, apie priimtus sprendimus.
Trečia:
Nacionaliniu susitarimu arba įstatymu nustatyti, kad karantino režimo laikotarpiu visiems ūkio subjektams, kurių veikla buvo visiškai uždrausta 2020-03-14 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 207, sumažinamas nuomos mokestis 50 proc.
Ūkio subjektams, kurių veikla 2020-03-14 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 207 buvo apribota, pagal poreikį ir atskirą prašymą suteikti iki 3 mėnesių nuomos mokesčių atidėjimus.
Fiziniams asmenims, kurie visiškai neteko pajamų arba jos sumažėjo daugiau nei 40 proc., suteikti 3 mėnesių nuomos mokesčio atostogas ir atitinkamai nuomos sutartyse koreguoti nuomos mokesčio mokėjimo grafikus be jokių delspinigių/baudų.
Ketvirta:
Visiems savarankiškai dirbantiems asmenims automatiškai be jokių biurokratinių kliūčių išmokėti universalią išmoką – 500 Eurų per mėnesį, už laikotarpį, kada buvo negalima įprastinė komercinė veikla.
