R.Širvinskas-Makalius portalui lrytas.lt pasakoja, kaip vos per kelias savaites pasijuto verslininku-nusikaltėliu: dalis klientų piktinasi dėl atšauktų kelionių, negrąžintų pinigų.
Nors ši krizė R.Širvinskui – pirmoji, kurią patiria jo verslas, vyras teigė jai pasiruošęs, ir portalui lrytas.lt atvirai papasakojo, kokių sprendimų ėmėsi krizei suvaldyti. Tarp jų – ir sumažintos einamosios išlaidos, dalies darbuotojų atleidimai, visos darbuotojų komandos atlyginimų sumažinimas bei kiti sprendimai.
Tuo pačiu R.Širvinskas-Makalius pasidalijo savo įžvalgomis, kur, suvaldžius koronavirusą, keliausime pirmiausia, kada galėsime atostogauti „po palme“ ir kuri, anksčiau užmiršta, turizmo sritis šioje situacijoje turėtų laimėti labiausiai.
– Kada pradėjote savo verslą? Ar jau teko patirti krizių, o gal koronaviruso krizė Jūsų verslui – pirmoji? – R.Širvinsko-Makaliaus paklausė lrytas.lt
– „Makaliaus“ projektą pradėjau būdamas aštuoniolikos – prieš daugiau nei dešimt metų.
Laikui bėgant, mano tuometis kelionių tinklaraštis pamažu tapo verslu: žmonės prašė padėti susiplanuoti pirmąją jų kelionę. Pamačiau, kad poreikis tam – didelis.
Per tiek metų išaugome iki kelionių organizatoriaus, kiekvieni metai buvo sėkmingi, džiaugiausi augančiu verslu ir keliautojų pasitikėjimu, neteko susidurti su nė viena krize, bet visuomet buvo rekomenduojama jai ruoštis, nepaisant to, kaip tuo metu sekasi. Džiaugiuosi, kad šiandien galiu pasakyti – esu pasiruošęs!
– Kiek turite darbuotojų?
– Šiuo metu komandoje – 36 darbuotojai. Metų pradžioje visi džiaugėmės, jog pagaliau esame pilnos sudėties: visiems pakanka darbo, visi jaučiame motyvaciją padėti žmonėms užkeliauti pasaulį.
Aš ir pats pagaliau ramiai atsikvėpiau: viskas puiku, metas kurti naujas idėjas ir siekti svajonių. Tačiau ir dabar, pandemijai supurčius turizmo rinką, savo planų neatsisakau ir matau šviesą tunelio gale, o komandai, su kurios dalimi teko trumpam išsiskirti – kvietimą sugrįžti atgal, kai tik viskas atsigaus.
Visi suprantame, kad šiuo metu privalome susispausti, jog išvengtume didesnių bėdų versle, ir aš esu nepaprastai dėkingas savo komandos nariams.
– Ar galite papasakoti apie koronaviruso krizės įtaką Jūsų verslui? Gal skaičiavote koronaviruso krizės sukeltus nuostolius?
– Galima sakyti, jog drąsiai viešai kalbėdamas ir dalindamasis savo įžvalgomis, užsitarnavau keliautojų pasitikėjimą – tai padėjo užaugti mano verslui. Dalinausi savo džiaugsmu ir sėkme su visais, taip skatindamas jaunus žmones siekti užsibrėžtų tikslų ir svajonių. Tad prieš visus jaučiu pareigą dalintis ne tik džiugiomis, bet ir liūdnesnėmis akimirkomis.
Ši – viena iš jų, kuomet turizmas pasaulyje tapo nepageidaujamu. Būtent tai – didžiausia koronaviruso neigiama įtaka mano verslui.
Teko patirti ir finansinių nuostolių, tačiau suprantu situaciją, dėl to nesiskundžiu ir džiaugiuosi, kad uždirbtų pinigų neiššvaistėme, o pasilikome juos įmonėje juodesnei dienai.
Žinoma, sunku suvokti ir susitaikyti su praradimu, tačiau tokiose situacijose visiems rekomenduoju pakeisti požiūrį: suvokti tai kaip pagalbą savo verslui tam, jog galėtum klestėti ir džiuginti keliautojus dar ilgus metus.
– Kaip dirbate dabar? Ar Jūsų dienos vis dar užimtos darbu? Galbūt organizuojate kitokius projektus?
– Šiuo metu daugelis kelionių jau perkeltos vėlesniems išvykimams, todėl atradome laiko ir naujoms idėjoms. Pamažu dalijamės kelionių įspūdžiais ir prisiminimais, taip su pasauliu supažindindami visus, kurie norėtų keliauti, bet negali.
Turizmas kažkada juk atsigaus – tad kuriame naujus kelionių maršrutus. Taip pat skaitytojus mokome keliauti virtualiai – dabar pats metas atrasti interneto privalumus, kai dėl išmaniųjų technologijų galite pasivaikščioti po JAV nacionalinius parkus, populiariausius muziejus ar pažinti šalies istoriją iš trumpo vaizdo įrašo. Noras pažinti niekur nedingo – o dabar visi turime daugiau laiko tą padaryti, nes esame namuose.
– Kokių priemonių imatės, kad padėtumėte savo verslui?
– Neslėpsiu – man apmaudu, kad per šią pandemiją ir krizę turizme man nepavyko išlaikyti visų darbuotojų, su dalimi teko atsisveikinti, tiesa, bendru sutarimu.
Valstybės pagalba šiuo metu mums nėra tinkama, kadangi darbuotojų siųsti į prastovą negalime. Pažymiu, kad iš šios situacijos stengiamės suktis patys, nelaukdami, kol kažkas padės ir nesiskųsdami: bendru sutarimu su komanda susimažinome atlyginimus – visi iki vieno darbuotojo sutiko su šiuo prašymu, o tai parodo, kaip visi esame nusiteikę įveikti šį iššūkį ir kartu žingsniuoti toliau. Esu nepaprastai dėkingas komandai.
Taigi šiuo metu kaip įmanoma stengiamės sumažinti einamąsiais išlaidas, tačiau didžiausią pagalbą turizmui šiuo metu teikia visi klientai, kurie sutinka ne atšaukti, o atidėti savo atostogas.
Stengiamės paaiškinti savo keliautojams, kodėl pinigai už neįvykusią kelionę negrįžta taip greitai, kaip norėtųsi. Tačiau suprantame ir keliautojų, kurie nori atšaukti kelionę, pasipiktinimą – visus mus itin stipriai sukrėtė ši pandemija, bet labiausiai – ta nežinia, kurioje šiuo metu esame.
Nė vienas nesame garantuoti dėl savo ateities, galbūt kažkas šeimoje prarado darbą ar jo pajamos sumažėjo. Tačiau noriu, kad visi suprastų: šioje situacijoje nėra kaltininko. Kelionių organizatoriai, aviakompanijos ir kiti turizmo paslaugų teikėjai šiuo metu yra taip pat stipriai nukentėję, kaip ir keliautojai, kurie savo atostogas jiems patikėjo. Vienintelė išeitis iš šios krizės, kad keliautojai nenukentėtų – tai kantrybė ir laiko pinigų grąžinimui suteikimas.
Per šias kelias savaites tikrai pasijaučiau verslininku-nusikaltėliu, nes sulaukiau kelių piktų žinučių iš keliautojų dėl atšauktų kelionių, dėl pačios situacijos pasaulyje ar net dėl to, kad skatinau žmones keliauti ir dėl to į Lietuvą atkeliavo virusas.
Suprantu, kad toks pyktis, nors ir perdėtas, yra natūralus dalykas. Be to, įprasta, kad labiau susikoncentruoji į neigiamas žinutes, tačiau per visą šį laiką sulaukėme šimtų palaikymo žinučių bei pažadų keliauti ir taip prisidėti prie verslo atsigavimo, kai tik tai bus galima daryti saugiai!
Aš taip pat kartą nesusivaldžiau ir liejau pyktį savo verslo partneriams, kad taip ilgai negrąžina pinigų už neįvykusius skrydžius. Tuomet supratau, kad tokioje pat situacijoje esame visi ir mus visus, įskaitant ir keliautojus, išgelbės vienas kito supratimas ir solidarumas.
– Kaip vertinate valstybės žadamą paramą?
– Visų pirma, stengiamės išsisukti be paramos ir į ją nesiorientuojame, nes ji tiesiog mums nėra tinkama ir galbūt net labiau reikalinga kitiems.
Šiuo metu daugumos turizmo darbuotojų savo įmonėje negaliu išleisti į prastovą, kadangi darbo turime kaip niekad daug (tiesa, tai ne naujų kelionių planavimas, o atšauktų ar uždraustų kelionių datų keitimas).
Taigi, naujų pajamų negauname, tačiau dirbame pilnu pajėgumu, o ir į kompensacijas kol kas nepretenduojame. Žinau, kad kiekvienas verslininkas bando lyginti, kokia verslo šaka nukentėjo labiau, o kuri – mažiau. Noriu, kad visi suprastų – nėra laiko ginčytis ir aiškintis, imkimės visi veiksmų čia ir dabar – darykime, kas mūsų valioje.
Visai neseniai Seimas ir Vyriausybė pagaliau suteikė aiškumo tiek kelionių organizatoriams, tiek klientams, patvirtindama pinigų grąžinimo termino įstatymo pataisas bei įvesdama specialius kuponus, kurie būtų suteikti keliautojams ateities kelionėms.
Tai yra tinkamiausias sprendimas tam, kad būtų išsaugoti visi keliautojų pinigai, o kelionių organizatoriai išvengtų veiklos nutraukimo ir užsidarymo. Vien tai, kad situacija turizme buvo sprendžiama valstybės lygiu, parodo jos rimtumą.
– Ką prognozuojate turizmo sektoriaus ateičiai? Kada žmonės vėl norės keliauti: vos suvaldžius koronaviruso grėsmę ar dar prireiks laiko?
– Dabar labiausiai norėčiau padėkoti visiems keliautojams už supratimą – šiandien net 9 iš 10 keliautojų sutinka savo kelionės datą atidėti, tačiau pačios kelionės neatsisako. Tai yra pats didžiausias įvertinimas kelionių organizatoriams: nuoširdžiai dėkoju, kad supratingų keliautojų yra tiek daug. Būtent jie ateityje skatins pradėti turizmą iškart tada, kai tai daryti bus saugu.
Šiuo metu visi pabūkime namuose, o nuo to, kaip griežtai laikysimės karantino, ir priklausys, kada pradėsime keliauti. Per šį laikotarpį domėjausi ir esu girdėjęs įvairiausių versijų: lyginant su kitomis, mažesnėmis pandemijomis tam tikruose pasaulio regionuose, turizmas po jų atsigauna gana greitai – per metus, o atsigavimas būna staigus, neretai net perkopiantis prieš tai buvusių keliautojų srautus. Visi būname pasiilgę kelionių, todėl jeigu iki vasaros suvaldysime virusą, tikiu, kad galėsime atostogas leisti po palme. Tik pabrėžiu: turime būti tikri, jog kelionės nekels rizikos, bus saugu vykti atostogų.
Kalbant apie mūsų visų ateitį, esu tikras, kad ne tik keliaudami, bet ir gyvendami įprastą gyvenimą, būsime atsargesni, labiau saugosimės ir laikysimės higienos, tam tikro etiketo, taip vieni kitiems padėdami išvengti ir kitų, paprastesnių ligų.
Keliaudami rinksimės atokesnes vietas su mažiau žmonių, galbūt privačias apgyvendinimo įstaigas ar mažesnius, jaukesnius kurortus. Niekas neatims iš mūsų noro keliauti – sugrįšime prie savo įpročių, tik daugiau dėmesio kreipsime į saugumą ir jausime atsakomybę ne tik prieš save, bet ir prieš kitus.
– Ar po krizės keisis lietuvių mėgstamos kelionių kryptys? Kalbama, kad žmonės pradės daugiau keliauti po Lietuvą – ar ir Jūs taip galvojate?
– Esu tikras ir tikiuosi, kad pirmoji atsigaus Lietuva – tai yra, vietinis turizmas. Taip padėsime išjudinti Lietuvos ekonomiką, o taip pat palaikysime ir Lietuvos verslus.
Atsigavimo pradžioje dar baiminsimės keliauti toliau į užsienį, tad be Lietuvos, rinksimės aplinkines valstybes. Kai būsime tikri, jog keliauti saugu visur, planuosimės atostogas kaip įprasta. Nepamirškime, kad šiuo metu yra daug žmonių, kurių ilgai lauktos atostogos buvo atšauktos: pasauliui atsigavus, turizme tikrai bus staigus suaktyvėjimas, nes būsime išsiilgę kelionių bei atostogų.
Norėčiau ir tikiu, kad turizmo verslo atstovai išliks sąžiningi prieš keliautojus ir nebandys kuo greičiau atsigriebti prarastus nuostolius keldami paslaugų kainą. Tik dėl abipusio pasitikėjimo pamažu, bet užtikrintai atsigausime ir užkeliausime Lietuvą, o ilgai netrukus – ir pasaulį!
