Tačiau yra ir neištesėtų pažadų. Nors Vyriausybė yra pažadėjusi paramą dėl koronaviruso kenčiančiam verslui, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus sako, kad kol kas nė viena įmonė paramos nesulaukė.
Žurnalisto Rimvydo Paleckio ir V.Sutkaus pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Jūs šiandien paskelbėte 8 pasiūlymus. Ar kuris nors iš jų yra pats svarbiausia?
– Ne, turbūt nebūtų teisinga sakyti, kad kažkuris vienas punktas svarbesnis už kitus. Ir nebuvo siekio išdėstyti tuos punktus pagal jų svarbą.
Tačiau esmė yra ta, kad vis tiek mes – verslo įmonės ir jose dirbantys žmonės – norime sugrįžti į normalų gyvenimą, pradėti dirbti, užsidirbti lėšų.
Trukdo mums, aišku, koronaviruso pandemijos primesta situacija. Koks verslas galėtų grįžti greičiau į gyvenimą, koks – šiek tiek lėčiau, tai reikia aptarti diskutuojant su medikais.
Ir visų pirma tam, kad būtų galima rasti tam tikrą balansą tarp ekonomikos gaivinimo ir realių galimybių grįžti į verslą medicininiu požiūriu.
– Pirmas punktas: „Siūlome karantino metu leisti aviacijos mokymo organizacijoms vykdyti praktinius mokymus pilotams. Mokymai būtų vykdomi orlaiviuose (mokomieji skrydžiai aerodromuose) ir skrydžių treniruokliuose (orlaivių simuliatoriuose)“. Tai turbūt tikrai nėra svarbiausias punktas. Kokį jūs išskirtumėte?
– Šitas punktas nėra svarbiausias ta prasme, kad jis nėra didžiausias. Šiame sektoriuje dirba nedaug žmonių.
Bet jis yra tinkama iliustracija ta prasme, kad specifines paslaugas teikiančių įmonių yra nemažai, ir jos galėtų dirbti.
Pavyzdžiui, sporto klubų veikla nėra pati svarbiausia, bet juos turintis verslas mano, kad ir jis galėtų bent iš dalies pradėti veikti, – sutelkti dėmesį į tokias sporto šakas, kai treniruotis galima lauke, nes oras jau šyla, o lauke nėra betarpiško kontakto.
Tai gali būti lauko tenisas, bėgimas laikantis distancijos, golfas.
O dėl pagrindinių reikalų – be abejo, kalbame apie mažmeninę prekybą, viešbučių ir restoranų veiklą.
Apie mažmeninę prekybą, turbūt, reikėtų galvoti dėl kelių priežasčių.
Viena, tai gana didelė verslo šaka ir daug žmonių negali dirbti, kol ji uždaryta.
Atleidus varžtus šioje vietoje ekonomika apčiuopiamai pajudėtų.
Yra ir sezoninė prekyba, ir grupei žmonių šis klausimas yra labai jautrus. Pavasarį sodinami augalai – kultūriniai, maistiniai. Ir lauko prekyba sodininkystės prekėmis yra labai svarbi jų augintojams.
Jeigu bus leista prekiauti gerokai vėliau, tai sodinimo laikas jau bus praėjęs ir jie nieko neparduos.
Atviroje erdvėje, lauke galima būtų sudaryti tinkamas sąlygas, laikytis didesnio atstumo tarp žmonių ir tokiu būdu išvengti galimo užkrėtimo.
– Jūs taip pat siūlote sporto klubų veiklą atnaujinti, odontologų. Kaip jūs įsivaizduojate laikytis dviejų metrų atstumo tarp odontologo ir paciento?
– Odontologai yra medikai. Nors tai ir nėra virusologai, bet jie puikiai supranta, kad dirbant būtinos ir kaukės, ir pirštinės.
Kita vertus, pirštines ir kaukes ir šiaip odontologai naudoja, net ir tuomet, kai nėra jokio viruso. Čia jiems yra įprasta praktika, jie žino, kad reikia laikytis šitų taisyklių.
Aišku, dviejų metrų atstumas šioje vietoje būtų neįveikiama kliūtis, bet pirštinės, apsauginės kaukės, aukštesnės apsaugos klasės respiratoriai, dezinfekcija – tai reikalavimai, kuriuos galima įgyvendinti ir užtikrinti saugumą.
Žmonėms juk skauda dantis. Turbūt daugelis esame patyrę dantų skausmą, žinome, kas tai yra.
– Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga jau spėjo sureaguoti į šitą siūlymą sakydamas, kad yra ir kitų momentų, – gydant dantis nuolat purškiamas vanduo, jis trykšta atgal, o daktaro veidas yra labai arti. Ką jūs į tai galėtumėte atsakyti?
– Aš nesu specialistas ir tikrai nedrįsčiau diskutuoti su sveikatos apsaugos ministru dėl dezinfekcijos priemonių ir galimybių.
Tik manau, kad viskas yra įmanoma ir specialūs kombinezonai yra įmanomi, specialūs kvėpavimo įtaisai. Čia tik būtų pasirinkimas pačių odontologų, ar jie sutiktų su labai griežtomis sąlygomis, ar jie manytų, kad tai yra neįmanoma.
Mes esame verslo atstovai, pateikėme savo nuomonę apklausę savo narius, ką jie galvoja. Tai ir yra mūsų narių nuomonė, o politikų, ypač ministro, diskrecija yra nuspręsti.
Jis turi atitinkamus įgaliojimus ir yra atsakingas – jis viską įvertins. Jeigu bus nutarta, kad tai pernelyg rizikinga, tiesiog ta veikla nebus atnaujinta ir lauksim, kada bus galimybė tai padaryti. Mes nediskutuojame nei su ministru, nei su gydytojais. Mes tik teikiame savo pamąstymus, kurie nebūtinai yra kvalifikuoti ir priimtini.
– Tarkime, kirpyklos, be kurių žmonėms vis sunkiau verstis, nebent patys vieną kitą apkerpa. Kaip ten įsivaizduojate higienos, atstumo laikymąsi tarp kirpėjos ir kliento?
– Ir nebūdamas šios srities ekspertu suprantu, kad dviejų metrų atstumas yra reikalinga apsaugos priemonė tarp žmonių, kurie nevilki specialios aprangos bei nedėvi apsaugos priemonių.
Jeigu esate be kaukės, skydelio ar be kostiumo, bet esate dviejų metrų atstumu nuo kito žmogaus, kuris irgi neturi apsaugos priemonių, tai tie du metrai garantuoja, kad virusas nenukeliaus nuo vieno žmogaus prie kito.
Medikai, kurie dirba betarpiškai su ligoniais, turi ir specialius kostiumus, ir kaukes. Techniškai tai turbūt yra įmanoma ir kirpyklose, tiesiog reikėtų sugriežtinti dezinfekcijos ir apsaugos priemonių naudojimo reikalavimus.
Ar tos sąlygos būtų pernelyg sunkios, ar ne – tai diskusijų ir apsisprendimo klausimas.
Tai būtų dar vienas klausimas medikams. Diskusijoje su Vyriausybės darbo grupe irgi paprašėme, kaip tai būtų išgryninta, susisteminta.
Manau, kad tam pravers mūsų pastebėjimai, pasiūlymai, o ministerija ir medikai galės įvertinti bei selektyviai parinkti apsaugos priemones viena ar kitam verslui.
Jeigu odontologas dirba betarpiškai su pacientu, gal jam reikalingas apsauginis kostiumas. O jeigu prekiautojas prekiauja vaismedžių sodinukais atviroje prekyvietėje, tai jam kostiumo nereikia, bet jis turi išlaikyti dviejų metrų atstumą.
– Mokslininkai paskaičiavo, kad jeigu bus sušvelnintas karantinas, gegužę turėsime 20 tūkst. COVID-19 pacientų. Kaip jūs į tai reaguotumėte?
– Viruso plitimas ir pacientų skaičius yra ne mūsų kompetencija, mes neturime žinių, kad galėtume vertinti iš medicininio taško šituos procesus.
Tačiau mes galime kalbėti apie situaciją ūkyje. Situacija ūkyje yra labai prasta ir ji nuolat prastėja.
Net ir Lietuvos bankas yra paskelbęs apie tikimybę 11 proc. recesijos, užsienio ekonomistai ir politikai kalba ir apie 20, iki 25 proc. ūkio nuosmukį. Tai yra dramatiški dydžiai.
Čia yra apsisprendimo momentas. Tai politikų valioje ir jie turi spręsti, kad neatsitiktų taip, kad vaistai nebūtų žalingesni už pačią ligą.
Jeigu drastiškai sustabdysime ekonomiką, žmonės praras darbą, o tai turės socialinių pasekmių. Galbūt ir savižudybių skaičius gali išaugti, ir smurtinių nusikaltimų, tame tarpe sveikatos sužalojimų buityje.
Visa tai reikia vertinti kompleksiškai, o kur tas kompromisas tarp karantino ir laisvo judėjimo – čia yra ir politikų sprendimas. Ne veltui politika yra vadinama valstybės valdymo menu. Tą meną politikams dabar reikia ir parodyti.
– Yra įvairiausių pasvarstymų, vienas iš jų toks: kas nesaugo gyvybių, neturės nei gyvybių, nei ekonomikos.
– Bet koks kraštutinumas nebūtų teisingas sprendimas. Metaforų galima pririnkti įvairių.
Jeigu neklystu, Prancūzijos prezidentas yra pasakęs, kad mes, Europa ir, galbūt, žmonija – esame karo stovyje. Taigi kare kaip kare, viskas susiję su pavojais. Čia nėra lengvo moralinio pasirinkimo.
Būtų lengviausia visus uždaryti namie pakankamai ilgam terminui – gal trims mėnesiams, gal iki rudens, nes kalbama apie tai, kad virusas nežinia ar gali negrįžti.
Tuomet reikia pagalvoti apie tai, kas bus, kai žmonės liks be pajamų. Smurtas artimoje aplinkoje gali peraugti į rimtesnius dalykus.
Nepamirškime prieš dešimtmetį buvusios ekonominės krizės, kurios metu ir Seimo langai dužo, teko ir šaunamuosius ginklus naudoti policijai.
Mums dabar atrodo, kad tai tolima praeitis, bet jeigu situacija dar blogės, nežinia, kaip gali viskas būti. Dėl to reikėtų ieškoti kompleksinių variantų, kaip ir imtis tam tikrų saugos priemonių, bet kartu ir neuždaryti gyvenimo.
– Yra siūlymas atnaujinti prekyba lauko kavinėse, laikantis tam tikro atstumo. Reiktų užsisakyti pirkinį per atstumą, padavėjas neitų prie staliuko.
– Manau, kad tos įstaigos galėtų dirbti panašiu principu kaip kad dabar dirba maisto prekių parduotuvės.
Galime nueiti į maisto prekių parduotuvę nusipirkti duonos, pieno, kitų mums reikalingų produktų.
Taigi ir lauko kavinėse galima staliukus sustatyti tokiu būdu, kad tarp jų būtų ne mažiau kaip dviejų metrų atstumas.
Tada nereikėtų aptarnauti žmonių prie staliukų, bet kiekvienas galėtų užėjęs į vidų pateikti užsakymą paeiliui ar po vieną. Galbūt taip pat, kaip parduotuvėse, galima pažymėti ant grindų vietas, kur žmonės turi stovėti, kad išlaikytų atstumą.
Galima pasiimti maistą arba gėrimus ir išsinešti į lauką, laikantis saugaus atstumo. Tai būtų viena iš galimybių, bet tai nereiškia, kad tai yra labai gera galimybė verslui, neaišku, kiek galima bus uždirbti pajamų tokiu būdu.
Galbūt tokie suvaržymai lems, kad žmonės tiesiog neis į kavines tokiomis sąlygomis ir nebus prasmės dirbti.
– Ar verslas jau gauna realią valstybės paramą? Buvo deklaruojama 2,5 mlrd. eurų, gal ir daugiau pinigų. Ar galite patvirtinti, kad labai konkreti parama kokią nors verslo sritį yra pasiekusi?
– Įgyvendinimas Lietuvoje vėluoja, kitose šalyse pinigai įmones jau pasiekia. Mes dabar turime tik politinius sprendimus, bet realių pinigų įmonėse šiai dienai dar nėra.
– Atlyginimai už kovą jūsų asociacijos narių vėluos, nevėluos? Kokia ten situacija?
– Yra įvairi situacija. Yra smulkios įmonės, kurios neturi sukaupusios rezervų, ypač tai liečia viešojo maitinimo įstaigas, viešbučius. Ten gali būti sunkumų. Didesnės įmonės turi daugiau rezervų, ten turbūt bus išmokama.
