Pirmasis etapas numatytas balandžio viduryje. Tačiau tokia informacija – tik preliminari ir kol kas jokių konkrečių sprendimų nėra.
Sunku nuspėti ir tai, kada ūkis gali atsitiesti, todėl ekonomikos specialistai braižo ne vieną, o kelis tikėtinus scenarijus.
Su Lietuvos banko prognozėmis galite susipažinti čia.
Mantvydas Štareika, „Coface Baltics“ vadovas, teigia, kad šios krizės palyginimas su ankstesnėmis yra bevertis, nes ankstesnės – 2008-ųjų ar 1929 -ųjų – buvo finansinės prigimties.
Dėl šios ir kitų priežasčių neįmanoma pasinaudoti ar pasiremti ankstesne patirtimi. Todėl, anot pašnekovo, neverta kelti ir klausimo, kurie sektoriai dėl karantino bus paliesti esamos krizės.
„Tiksliau, klausti, kurie nebus neigiamai paveikti. Bet kuriuo atveju, atsakant į klausimą, svarbu paminėti, jog gamybos ir vartojimo sustojimas ar dalinis sustabdymas smarkiai apribos piniginius srautus bei verslo maržas. Dėl to visame pasaulyje, įskaitant ir tris Baltijos valstybes, smarkiai išaugs nemokių įmonių.
„Coface“ numato 25 proc. nemokumo didėjimą 2020 m. Jeigu tokia prognozė pasiteisintų, šis nemokumo atvejų augimas būtų didžiausias nuo 2009 m., kai bankrotų skaičius pasaulyje augo 29 proc. Vakarų Europoje šis augimas turėtų pasiekti 18 proc., todėl Lietuva, būdama maža ir priklausoma nuo išorės veiksnių ekonomika, neturėtų tikėtis optimistiškesnių rodiklių“, – komentavo M.Štareika.
Jis paaiškino, kad šie skaičiai paremti esama situacija ir įtaka, kurią verslai jau pajuto arba netrukus pajus dėl vartojimo stygiaus bei gamybos sustabdymo. Tolesni verslo ar judėjimo ribojimai tik dar labiau apsunkintų minėtas prognozes.
Gali išsipildyti bet kuri prognozė
„Coface“ sudėliojo du scenarijus, kaip galėtų toliau vystytis ekonomika.
Pagal vieną jų pirmąjį ketvirtį pandemija piką pasiekia Kinijoje, tačiau suvaržymai įvedami Europoje ir JAV. Antrąjį ketvirtį suvaržymai baigiasi gegužės mėnesį, trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirčius ekonomika palaipsniui ima atsigauti, išvengiama antrosios pandemijos bangos, tačiau tiek verslas, tiek ir vartotojai išlieka atsargūs.
Bloguoju atveju, antroje metų pusėje Azijoje, o galbūt drauge Europoje ir JAV, kyla antroji pandemijos banga, dėl ko vėl būtų grįžtama prie karantino.
Abu scenarijus M.Štareika vertina vienodai ir teigia, kad jie turi panašias galimybes įvykti. „Labiausiai jie priklausomi nuo galimybės virusui pasikartoti metų pabaigoje, o tai lems antivirusinių vaistų ar vakcinos atradimas. Lietuva nebus išskirtinė valstybė, todėl gal šiek tiek vėluojant patirs tą patį scenarijų kaip ir likęs pasaulis“, – teigė pašnekovas.
Apie vaistus ar vakciną kaip vieną itin svarbių detalių, kuri pasaulio ekonomikai įpūstų optimizmo, kalba ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos ir duomenų analitikos programos direktorius prof. dr. Tadas Šarapovas.
Dvi savaitės esmės nepakeistų
O kol kas pasaulis bando ieškoti būdų, kaip, siaučiant pandemijai, nenuskandinti ūkio.
„Skirtingose šalyse priimti labai greiti sprendimai, kaip palaikyti ekonomikos kraujotaką – daryti pinigų injekcijas verslui ir gyventojams, palengvinti sąlygas verslui kuo daugiau įmonių išsaugant nuo bankroto ir padedant išlaikytų kuo daugiau darbo vietų. Tai – pagrindinės kryptys, kuriomis išsivysčiusiose šalyse buvo pradėta veikti gana staigiai.
Yra vienas kitas pavyzdys, kai bandoma eiti kitu keliu. Pavyzdžiui, Švedija – ten karantino nėra. Šį kelią mėgino rinktis ir Jungtinė Karalystė, tačiau labai greitai persigalvojo. Visa tai rodo, kad tarsi yra bendra didžiųjų ekonomikų tendencija laikytis griežto principo karantinuotis ir izoliuotis“, – portalui lrytas.lt kalbėjo T.Šarapovas.
Anot jo, kai bent mėnesiui įvedamas karantinas, ekonomika patiria didžiulį poveikį. Tai ypač juntama tokiais atvejais, kaip šis – kai kalbame apie karantiną ne atskiruose regionuose, o visame pasaulyje.
Iš kitų valstybių pavyzdžių matyti, kad staigaus atsitraukimo nuo karantino sąlygų niekas netaiko. Daugiau veikimo laisvių suteikiama tiems sektoriams, kuriuose įmanoma išvengti didelių žmonių susibūrimo ir panašiai.
„Eiti tokiu keliu, manau, galima, tik klausimas, ar jau laikas tą daryti. Reiktų luktelti bent porą savaičių – jos iš esmės nieko nebepakeistų. Sutrikus atsiskaitymams, iš klientų gaunamiems mokėjimams arba mokėtinoms sumoms tiekėjams jau susikūrę tam tikri precedentai. Papildomos dvi savaitės iš pagrindų nieko nepakeistų, bet viruso plitimą padėtų suvaldyti“, – svarstė T.Šarapovas.
Darė daug greičiau
Pašnekovo vertinimu, Lietuvos Vyriausybės iniciatyvos ieškant, kaip pagelbėti ekonomikai, panašios į didžiųjų pasaulio ekonomikų iniciatyvas: išlaikyti darbo vietas, mokėti ar dalintis kaštais su darbdaviais, kad darbuotojams, kurie patiria prastovas, būtų sumokėti atlyginimai, numatytos išmokos savarankiškai dirbantiems, kai kurių mokesčių atidėjimai, tam tikros valstybės garantijos už verslo priimtas paskolas ar kitus įsipareigojimus.
Vis dėlto, pasak ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos ir duomenų analitikos programos direktoriaus prof. dr. T.Šarapovo, esama svarbaus skirtumo: didžiosios ekonomikos Europoje, tokios kaip Prancūzija ir Vokietija, sprendimus priėmė žymiai greičiau nei Lietuva.
Be to, neaišku, kaip Lietuvoje veiks biurokratinis aparatas – kokiomis sąlygomis ir kaip lengvai verslui bus prieinama valstybės parama. Taip pat nėra aišku, kokios apimties paramos paketai bus paskelbti, nežinia, kas kokios paramos ir kokiam laikui gali tikėtis.
„Lietuva, kaip kad daro, tarkime, JAV, galėtų skirti tiesiogines išmokas smulkiajam verslui ir bent kai kuriems žmonėms. Nes, sustojus eksportui, itin daug reikšmės įgauna vidaus paklausa ir valstybės užsakymai, – siūlė T.Šarapovas. -
Ekonomikai reikia įlieti papildomai kraujo, kad iš rikiuotės neišeitų tam tikri organai. Yra lūkestis, kad ši pandemija – laikina, todėl visuomenei būtų per didelė kaina, jei sustojus ekonomikai bankrutuotų daug verslų“.
Anot jo, panašu, kad, atšaukus karantiną, teigiamo ūkio augimo gali tekti laukti metus: sutrūkinėjo labai daug tiekimo grandinių, daug stambių įmonių, nuo kurių priklauso virtinė smulkaus verslo, patiria sunkumus, o sustojus dideliems fabrikams juos paleisti iš naujo kainuoja papildomai ir užtrunka laiko.
Didesnė manevro laisvė
Tai, kad Lietuva tapusi ne tik ES, bet ir euro zonos nare, tiek namų ūkiams, tiek verslui suteikia didesnę manevro laisvę – – turime visas galimybes skolintis ir tai daryti geromis finansinėmis sąlygomis.
Anot M.Štareikos, „Coface Baltics“ vadovo, Lietuva finansinės krizės 2009 m. metu nebuvo euro zonoje. Skaičiuojama, kad mūsų šalies atsitiesimas užtruko ilgiau nei kitų tuo metu euro zonoje buvusių valstybių. Dabar turime daug geresnę prieigą prie ES struktūrinių fondų, tuo pačiu šaliai kyla mažesnė valiutos rizika.
„Be abejo, reikia paminėti, jog Europos Sąjungai ši krizė virs tikru išbandymu geopolitine prasme. Kai kurios ES problemos jau buvo žinomos, pvz., bendros biudžeto politikos nebuvimas, kitos iškils tik dabar – panašu, kad ne visos šalys laikysis sutartų ekonominių bei finansinių principų. Šių problemų sprendimas taip pat turės didžiulės įtakos visų valstybių narių „išėjimo“ iš krizės scenarijams bei terminams“ , – kalbėjo M.Štareika.
Tuo metu ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos ir duomenų analitikos programos direktorius prof. dr. T.Šarapovas teigia, kad net ne priklausymas euro zonai, o vien buvimas Bendrijoje mums labai į naudą.
Anot jo, kiekviena valstybė ES narė turi galimybę siūlyti savo programas, paremtas savais ištekliais, be to, kovai su koronaviruso sukeltom ekonomikos sulėtėjimo pasekmėm paramą žada ir EK.
„Būdami euro zonos nariai mes galime lengviau pasiskolinti iš kitų fondų, ne tik iš ES. Suprantama, tai – vienareikšmiškai privalumas“, – sakė T.Šarapovas.
