Balandį oficialiai prasidėjęs naujasis laivų navigacijos sezonas šiemet truks 213 parų – savaite ilgiau negu 2019-aisiais. Tinkamų naudoti vandens kelių ilgis taip pat padidėjo nuo 435 iki 443 kilometrų. Bendras kelių ilgis Lietuvoje siekia 822 kilometrus.
Pagrindinė Vidaus vandens kelių direkcijos darbuotojų užduotis – laiku paženklinti naudojamus valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius, pašalinti susidariusias seklumas.
Tik ar atsiras naudotojų?
Nemune įrengs 500 bunų
Šiemet viliamasi uždegti žalią šviesą itin svarbiam projektui, kuris turės didelės įtakos laivybos sėkmei Nemune ateityje.
Iki 2023 metų planuojama rekonstruoti ir naujai įrengti ne mažiau kaip 500 bunomis vadinamų pylimų – hidrotechnikos statinių, formuojančių upės vagą, neleidžiančių taip lengvai susidaryti seklumoms ir išlaikančių vandens kelyje laivybai tinkamą gylį.
Įrengus bunas Nemuno vagoje bus lengviau užtikrinami garantiniai kelio matmenys – gylis, plotis, posūkio spindulys.
„Šio projekto įgyvendinimas būtų esminis lūžis gerinant laivybos sąlygas Nemune, įskaitant ir sausmečio laikotarpį“, – įsitikinęs Vidaus vandens kelių direkcijos laivybos direktorius Aurelijus Rimas.
Šiuo metu vyksta viešojo pirkimo procedūros, o konkurso nugalėtojas darbus privalės atlikti per 38 mėnesius.
Vis dar retas reiškinys
Praėjusiais metais naujasis laivybos sezonas prasidėjo itin pakilia nuotaika – Marvelės uoste prisišvartavo pirmoji Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo krovininė barža, atplukdžiusi komercinį krovinį iš Klaipėdos jūrų uosto.
Pirmuoju reisu buvo atgabenta 16 jūrinių konteinerių su įvairiomis žaliavomis, skirtomis maisto pramonei.
Ar šiemet bus galimybių išvysti upe krovinius plukdančius krovininius laivus?
„Bendradarbiaudami su baržų savininkais planuojame tęsti krovinių plukdymą“, – kalbėjo Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas. Jo nuomone, galima plukdyti ne tik konteinerius, bet ir itin didelių matmenų ar svorio krovinius.
Pasak V.Vinokurovo, pernai intensyvesnį krovinių gabenimą ribojo labai nepalankios, upeiviams galbūt net ekstremalios hidrometeorologinės sąlygos. Vasarą šalį užklupusi sausra išliko iki rudens.
„Vis dėlto praėjusių metų patirtis parodė, kad Marvelės prieplauka krovinių krovai tinkama, ryšys su Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu galimas net ir labai nepalankiomis sąlygomis“, – įsitikinęs direkcijos vadovas.
Baržomis buvo gabenta vidutiniškai po 500 tonų krovinių – tiek jų vienu metu galėtų gabenti apie 20 krovininių automobilių. Tinkamai paruošus vandens kelią barža galėtų plukdyti dukart sunkesnį krovinį.
„Tai – pavyzdys, kaip valstybė gali išnaudoti vidaus vandenų transportą siekiant vykdyti oro taršos mažinimo priemones“, – svarstė V.Vinokurovas.
Kliūčių plaukti nebeliko?
Pernai pavasarį buvo garsiai paskelbta, kad tarp Kauno ir Nidos vėl kursuos greitaeigės „Raketos“, – sumanymo ėmėsi viešosios įstaigos „Vandens kelias“ steigėjai, kurie šiam tikslui išleido apie 100 tūkst. eurų.
Projektas sulaukė didelio palaikymo ir susidomėjimo, atliktas bandomasis plaukimas, paskelbtos pirmųjų reisų datos ir bilietų kainos, tačiau kilo nenumatytų kliūčių. Transporto saugos administracija tikino pasigedusi 1963 metais Rusijoje pagaminto laivo klasę patvirtinančio sertifikato. Lietuvoje nėra įmonės, kuri galėtų suteikti sertifikatą, o surasti reikiamus dokumentus kaimyninėje šalyje – tiesiog neįvykdoma užduotis.
V.Vinokurovo žiniomis, susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius patikslino teisės aktus, kurie formaliai ribojo galimybes plaukioti „Raketos“ tipo laivams. Todėl dabar šių greitaeigių laivų savininkai turėtų imtis užbaigti techninių dokumentų tvarkymo procedūras, nes kliūčių, kurios ribojo leidimo plaukti išdavimą, neliko.
„Karantino laikotarpis kaip tik gali būti tinkamas metas savininkams paruošti laivus ir dar kartą atlikti šių laivų patikras. Tuomet, atsiradus galimybei, laivai galėtų iškart kursuoti reguliariuoju maršrutu Kaunas–Nida–Kaunas“, – svarstė direkcijos vadovas.
Tačiau „Raketos“ šeimininkai skubėti neketina.
„Šiuo metu ką nors planuoti arba žadėti – visiškai netinkamas metas. Laukiame karantino pabaigos ir tuomet jau galėsime dėlioti planus“, – kalbėjo „Vandens kelio“ vadovas Nerijus Šilgalis.
Dėl formalumų tvarkymo jis kol kas nesikreipė į Susisiekimo ministeriją, nes puikiai suvokia, kad jos vadovai dabar turi gerokai rimtesnių rūpesčių.
Laivo pirkimo procedūra užtruko
Kauno rajono savivaldybė dar praėjusių metų pavasarį paskelbė planuojanti pirkti laivą, kuriam numatė išleisti daugiau kaip 165 tūkst. eurų.
Laive būtų ne mažiau kaip 22 vietos keleiviams, taip pat bent dešimt dviračių laikiklių.
Ne mažesniu kaip 15 kilometrų per valandą greičiu laivas galėtų plaukti 5 valandas.
Keleivių salonas su sėdėjimo vietomis turėtų būti įrengtas uždarame denyje su dideliais panoraminiais langais, užtikrinančiais gerą aplinkos matomumą.
Anksčiau Kauno rajono savivaldybė skelbė, kad laivo pirkimo procedūra, gamyba, registravimas ir kiti formalumai galėtų užtrukti apie pusmetį.
Tokie skaičiavimai pasirodė esantys pernelyg optimistiniai – pora anksčiau skelbtų pirkimo konkursų neįvyko.
