Jokužio leidyklos-spaustuvės darbuotojai pademonstravo išmonę ir kūrybiškumą – spaustuvė ėmė kurti apsauginius veido skydus.
Įmonės vadovas džiaugiasi, kad gali išlaikyti darbuotojus, nes suprato, jog pretenduoti į valstybės paramą negalės – nenumatyta.
„Labai operatyviai gavom informaciją iš Klaipėdos miesto ligoninės. Kada pradėjome kurti prototipus, reikėjo juos išbandyti. Labai padėjo ministro Aurelijaus Verygos įsakymas, kad leido gaminti įmonėlėms, kurios tik gali kažką pagaminti. Jeigu mes tą kaukę būtume padarę taikos metu, tai tvirtinimas būtų užtrukęs ilgus 6-7 mėnesius.
Mums tuo metu padėjo rezervinės ligoninės, jos susivienijo – ir jūrininkų ligoninės direktorius, ir respublikinės – suprato, labai greitai gavom įvertinimą, ištaisėm tuos patobulinimus ir pradėjom gaminti. Svarbu buvo duoti kolektyvui viltį“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė spaustuvės vadovas Saulius Jokužis.
Viltį ir realias pagalbos priemones verslui ėmė teikti valdžios programos ir įvairūs projektai. „Versli Lietuva“ sukūrė platformą „Internete karantino nėra“ – čia įmonės kviečiamos registruotis, kad konsultantai padėtų verslams prisitaikyti prie pakitusios situacijos, kai prekyba persikėlė į internetą.
Mokslo ir inovacijų agentūra taip pat skelbia kvietimus naujoms įmonėms gauti finansavimą inovatyviems produktams. Pateikta beveik pusė šimto paraiškų. Garsiausia šių metų inovacija – dezinfekcinis robotas. Lietuviškas išradimas jau iškeliavo į pasaulio ligonines.
„Gyvybės mokslų centras yra viena vedančiųjų įstaigų dirbančių molekulinės biologijos srityje, susijusi su visais tyrimais ir praktiniais taikymais, susijusiais su COVID-19 pandemija. Mūsų mokslininkai dalyvauja daugybėje darbo grupių, konsultuoja Vyriausybę, ministerijas, kitų šalių darbo grupes.
Dirbame kartu su medikais ir verslu. Vienas mūsų partnerių – „Thermo Fisher Scientific Baltic“ – viena didžiausių kompanijų Lietuvoje, dirbanti molekulinės biologijos srityje. Kai tiktai prasidėjo šita neganda, COVID-19 pandemija, mes paskelbėme mūsų studentams ir jauniems darbuotojams, kas norėtų laikinai savanoriškai įsidarbinti kompanijos padaliniuose Vilniuje, Lietuvoje ir prisidėti prie svarbių reagentų, tyrinėjimo šitos srities gamybos.
Atsiliepė per 100 studentų ir aš žinau, kad berods apie 20-25 šiuo metu jau yra įdarbinti“, – sakė Gyvybės mokslų centro direktorius dr. Gintaras Vilinčius.
Šiuo metu „Verslios Lietuvos“ platformoje yra užsiregistravę daugiau nei 800 įmonių. Nemaža dalis jų gali gaminti kovoje su koronavirusu reikalingas priemones: kaukes, vienkartinius rūbus, reikiamas prekes diagnostikai ir gydymui.
„Džiugu matyti, kad lietuviškas verslas persiorientuoja. Lietuviškas verslas visuomet buvo labai lankstus. Matome, kad šiuo metu verslas ieško galimybių ir suka visai nauja kryptimi nei įprastai jų verslai. Viskas, kas susiję su COVID-19, tai dažniausiai inovatyvūs produktai, nauji produktai, kurie anksčiau nebuvo siūlomi rinkai.
Džiugu, kad mes turime kelias priemones, kurios teikiamos palankiausiomis sąlygomis, tokios kaip inostartas, inopatentas, inočekiai. Ženkliai buvo padidintas finansavimo intensyvumas, o visa, kas susiję su koronavirusu, finansuojamos 100 procentų“, – sakė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka.
Kai kurios įmonės šiuo metu išgyvena kitą sunkumą – neužtenka pajėgumų susitvarkyti su išaugusiu darbo krūviu.
„Ką mes Lietuvoje gaminam, tai čia pagal vieną užsakymą – apsaugoti gydytojus jų darbo vietose, kad jie galėtų turėti tokią priemonę, kuri apsaugotų nuo dabartinio viruso plitimo. Mes 99 proc. gaminių gaminam, kurie gelbėja gyvybes šiandien. Jeigu jūs matote televizijose iš tų karo sąlygų, kalbu apie Italiją, Ispaniją, kur koridoriuose net guli pacientai.
Mes gaminame jungiančias dalis, ventiliatorių, tai ventiliuojanti plaučius įranga. Ir pacientams mes visas tas dalis gaminam, poreikis yra milžiniškas. Galėtume pagaminti kelis kartus daugiau ir turbūt viską nupirktų. Keliauja ir į Afriką, Japoniją, Aziją, į visą pasaulį, bet kokie du trečdaliai lieka Europoje“, – sakė įmonės „Intersurgical“ vadovas Sigitas Žvirblis.
Nemažai įmonių pakeitusios veiklos kryptį, užsakymų laukia iš valstybinių institucijų, čia bendravimas vyksta per viešuosius pirkimus.
„Viešųjų pirkimų tvarka ženkliai nesikeitė. Yra šiek tiek palengvinimų perkančiosioms organizacijoms, kurios vykdo skubius pirkimus, reiškia, kuriuos reikia vykdyti neatidėliotinai. Ten yra kažkiek palengvinimų, kiek tai susiję su tiekėjų pašalinimo pagrindais. Gali netikrinti, ar tiekėjai turi pašalinimo pagrindų, tarkim turi teistumą už kažkokius nusikaltimus.
Dar yra pelengvinimas, čia jau ne iš įstatymo, tie tiekėjai, kurie yra įtraukti į Mokesčių inspekcijos sąrašus tiekėjų, kuriems yra palengvinančios sąlygos. Tai skolos, kurios yra susidariusios po kovo 16 d., jos nebūtų traktuojamos kaip pagrindas tiekėją pašalinti iš pirkimo“, – sakė Viešųjų pirkimų tarnybos atstovas Gediminas Golcevas.
„Dabar viešuose pirkimuose, kaip žinia, yra visokių reikalavimų. Tai dabar pagalvokime, kuri įmonė. Skamba šitaip, kad pirkėjas būtų įvykdęs įsipareigojimus susijusius su mokesčiais, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimo reikalavimus, reikalinga jungtinė pažyma iš Registrų centro, kur nurodoma, kad įmonė neturi įsiskolinimų.
Šiai dienai tai nesąmonė, nebebus tokių įmonių, su retom išimtimi. Jeigu greitai nesutvarkys šito su tam tikrom protingom išvadom, tai niekas negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Tai reiškia, mūsų įmonės, kurios dar turi vilčių gauti valstybinius užsakymus ir kažkaip išlaikyti“, – sakė S.Jokužis.
„Daroma viskas ypatingai greitais tempais. Kai mes gaunam paklausimus dėl problemų, stengiamės išspręsti labai operatyviai, ypač jeigu tos problemos yra vienos ministerijos ribose. Kalbant apie viešuosius pirkimus ką reikėtų paminėti, kad didžioji dalis tiekėjų ir gamintojų, jiems sunku įsipareigoti neturint užsakymų.
Kas yra daroma – maksimaliai lanksčiai yra pereinama prie dinaminių sistemų. Tokia sistema, kur gali įšokti gamintojas ar tiekėjas bet kuriuo momentu, yra kvalifikaciniai reikalavimai, kurie galioja visą laiką, tai yra visiškai elektroninė sistema, kuri nereikalautų papildomų administracinių kaštų, nei papildomų dalykų iš programos dalyvio. Tas lankstumas, kurį mums suteikė elektroninės sistemos, šiuo metu yra ypatingai svarbus tiek verslui, tiek ir visai aplinkai“, – sakė J.Rojaka.
„24/7“ – sekmadieniais 16.30 ir 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
