Centrinis bankas gali apsaugoti JAV nuo defliacijos
Federalinio rezervo sistema (FRS) gali užkirsti kelią defliacijai, kuri galėtų skaudžiai smogti koronaviruso krizės jau alinamai JAV ekonomikai, pareiškė JAV centrinio banko vadovo pavaduotojas.
Infliacija Jungtinėse Valstijose metų metus svyruoja žemiau FRS taikomo tikslinio 2 proc. lygio, o dėl pandemijos poveikio įprastam ekonominiam aktyvumui kainos gali kristi.
Paklausai padarytas „labai neigiamas“ poveikis, interviu „Bloomberg“ televizijai pareiškė Richardas Clarida, tą poveikį pavadinęs defliaciniu.
„Manau, jog turime priemonių, kurios leis išvengti defliacijos JAV ekonomikoje ir paremti ūkį šiuo sudėtingu laikotarpiu“, – pažymėjo jis.
FRS ėmėsi precedento neturinčių skubių priemonių, siekdama paremti finansų sistemą ir paskatinti skolinimą namų ūkiams ir verslui.
Valdžiai siekiant sustabdyti COVID-19 plitimą, visoje šalyje buvo laikinai uždarytos įmonės, o vartotojams liekant namuose, krito paklausa. Darbo neteko milijonai žmonių.
Kaip JAV ekonomika atsities po šios krizės, priklausys nuo to, kaip greitai bus suvaldytas viruso protrūkis.
Kai kurie analitikai sako, jog atsigavimas bus V formos ir pagal šį palankiausią scenarijų ekonomika greitai atsities. Tuo tarpu kiti įspėja, jog atsigavimas bus kur kas lėtesnis, jeigu, neatsiradus vakcinos arba veiksmingo gydymo būdo, koronaviruso plitimas vėl ims spartėti.
Pratęsus karantiną, Prancūzijos BVP smuks 8 proc.
Pratęsus visuotinį karantiną iki gegužės 11 d., prognozuojama, kad Prancūzijos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet susitrauks 8 proc., paskelbė šalies finansų ministras Bruno Le Maire'as.
Ankstesnėse prognozėse kalbėta apie 6 proc. ekonomikos susitraukimą, tačiau tuo metu karantinas buvo paskelbtas tik mėnesiui.
Pirmadienio vakarą Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui pranešus apie karantino pratęsimą, prognozės buvo pakoreguotos.
Į 8 proc. susitrauksiantį BVP bus atsižvelgta rengiant naująjį 2020-ųjų biudžeto projektą, kuris bus pristatytas šią savaitę, televizijai BFM sakė B. Le Maire'as.
BVP antrąjį ketvirtį gali kristi 35 proc.
Pasaulyje siaučiant koronaviruso pandemijai, išsivysčiusių šalių bendrasis vidaus produktas (BVP) 2020 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, gali kristi 35 proc., prognozuoja JAV banko „Goldman Sachs“ vyriausiasis ekonomistas Janas Hatzius.
Toks reikšmingas nuosmukis, anot jo, net keturis kartus viršys ankstesnį BVP smukimo rekordą, kuris buvo pasiektas 2008 metų finansų krizės laikotarpiu.
Kaip greitai išsivysčiusių šalių ekonomika galės atsitiesti, tebėra neaišku, nes niekas nežino, kada žmonės galės sugrįžti į darbą, parašė J.Hatzius pranešime klientams.
Sergamumas COVID-19 daugelyje šalių, regis, jau pasiekė piką, pažymėjo jis.
Tačiau bloga žinia, anot jo, yra ta, jog „padėties pagerėjimą greičiausiai tiesiogiai lėmė socialinio atstumo laikymasis ir ekonominio aktyvumo nuosmukis“.
Sergamumo augimas gali greitai paspartėti, kai tik žmonės pradės grįžti į darbą, mano „Goldman Sachs“ vyriausiasis ekonomistas.
Daugelio išsivysčiusių šalių vyriausybės ėmėsi didelio masto priemonių, siekdamos paremti piliečius ir užtikrinti paskolų prieinamumą ir tikėdamosi, jog tai padės namų ūkiams ir verslui atlaikyti krizę, pažymi J.Hatzius.
Tačiau Europai, jo nuomone, reikia padaryti daug daugiau ir turtingos valstybės turi padėti besivystančios ekonomikos šalims.
„Atsakomosios priemonės, kurių dėl krizės imasi Europa, turi būti išplėstos didinant iš biudžeto finansuojamų paskatų mastą. Taip pat turi būti demonstruojamas besąlygiškas pasiryžimas „padaryti viską, kas įmanoma“, siekiant išsaugoti euro zonos vientisumą, – parašė J.Hatzius. – Besivystančioms šalims reikės kur kas daugiau turtingų valstybių pagalbos, kad jos galėtų išgyventi šią krizę.“
COVID-19 plitimą pasaulyje stebinčio Johnso Hopkinso universiteto duomenimis, patvirtintų užsikrėtimo COVID-19 atvejų skaičius pasaulyje iki antradienio 8 val. Lietuvos laiku priartėjo prie 1,921 mln., o aukų skaičius pasiekė 119,686 tūkst. žmonių.
Rusija kovą prarado beveik 7 mlrd. JAV dolerių oficialiųjų atsargų
Rusijos tarptautinės oficialiosios atsargos praėjusį mėnesį, centriniam bankui stabdant rublio nuvertėjimą dėl staigaus naftos kainų kritimo, sunyko 6,908 mlrd. JAV dolerių, arba 1,2 procento.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį Rusijos užsienio valiutos ir aukso atsargos padidėjo 9,114 mlrd. dolerių, arba 1,6 proc., iki 563,473 mlrd. dolerių, pranešė centrinis bankas.
Monetariniam auksui tenkanti visų atsargų dalis šiemet paaugo nuo 19,9 proc. iki rekordinės 21,3 procento.
2019-aisiais Rusija oficialiąsias tarptautines atsargas padidino 85,864 mlrd. dolerių, arba 18,3 procento.
Didžiausias oficialiąsias tarptautines atsargas Rusija turėjo 2008 metų rugpjūtį, kai jos siekė 598 mlrd. dolerių. Kukliausios pastaraisiais metais jos buvo 2015-ųjų balandį – iki 350,5 mlrd. dolerių.
Tuo metu nedarbas Rusijoje šiemet gali beveik patrigubėti ir viršyti 12 proc., o vidutinis realusis darbo užmokestis kristi 12 proc., skelbia Maskvoje įsikūręs Strateginių tyrimų centras, remdamasis sociologiniais tyrimais.
Jie atliekami trečią savaitę iš eilės, Rusijoje pradėjus sparčiai plisti naujojo koronaviruso epidemijai. Į apklausas įtraukiama daugiau kaip 1,3 tūkst. visus šalies ekonomikos sektorius atstovaujančių įmonių vadovų, jos rezultatai skelbiami kas savaitę.
„Remiantis stebėsenos trečiosios bangos rezultatais, atsižvelgiant į koronavirusinės infekcijos plitimą Rusijoje ir saviizoliavimosi režimo pratęsimą iki balandžio mėnesio pabaigos, verslo lūkesčiai krito smarkiai“, – teigiama naujosios apklausos rezultatų komentaruose.
„Atsižvelgiant į verslo lūkesčių dinamiką, vidutinio realaus darbo užmokesčio augimas 2020 metais gali smarkiai neigiamas – minus 12 procentų. Bedarbių gali padaugėti nuo nuo 3,5 mln. pernai iki 9,1 mln. šiemet, o vidutinis nedarbo lygis išaugti nuo 4,6 proc. iki 12,1 proc.“, – teigiama apžvalgoje.
Dauguma Europos akcijų indeksų kopia aukštyn
Kai kurioms šalims paskelbus apie rengimąsi laipsniškai atšaukti apribojimus, kurie buvo nustatyti dėl koronaviruso protrūkio, dauguma pagrindinių Europos akcijų indeksų antradienį kopia aukštyn.
Bendras didžiausių regiono įmonių akcijų indeksas „Stoxx Europe 600“ nuo sesijos pradžios paaugo 0,85 proc. iki 334,62 punkto.
Vokietijos DAX pakilo 1,05 proc., Prancūzijos CAC 40 – 0,34 proc., Italijos FTSE MIB – 0,93 proc., o Ispanijos IBEX 35 – 0,76 procento.
Tačiau Didžiosios Britanijos FTSE 100 smuko 0,36 procento.
Lėtėjant koronaviruso plitimui ir mažėjant mirčių skaičiui, kai kurios Europos šalys, įskaitant Italiją ir Ispaniją, kurios nuo COVID-19 protrūkio nukentėjo bene labiausiai, jau rengiasi atšaukti tam tikrus apribojimus, rašo CNBC portalas.
Italijos žiniasklaida kiek anksčiau pranešė, jog šalies valdžia planuoja po balandžio 20 dienos pristatyti įstatymo projektą dėl priemonių sušvelninimo. Be kita ko, svarstoma galimybė atnaujinti kelių ir tiltų statybos ir remonto darbus. Taip pat rengiamos taisyklės, kurios padės atnaujinti įmonių ir parduotuvių veikimą.
Galimybę laipsniškai atkurti aktyvumą savarsto ir Vokietija, interviu CNBC pareiškė šalies sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas.
Tačiau jis taip pat pažymėjo, jog tokios priemonės, kaip socialinio atstumo laikymasis, kaukių dėvėjimas ir masinių renginių atšaukimas „artimiausiais mėnesiais dar galios“.
Tuo tarpu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, jog dėl COVID-19 įvestas karantinas bus pratęstas iki gegužės 11 dienos.
Vėliau, anot jo, bus pradėta laipsniškai atkurti įprastą šalies gyvenimą. Vienu iš prioritetų E.Macronas pavadino mokymo įstaigų darbo atnaujinimą.
Investuotojų optimizmą antradienį palaiko Kinijos paskelbti statistiniai duomenys, kurie parodė, jog šalies eksportas ir importas kovą sumažėjo, tačiau smukimo tempas sulėtėjo.
Kinijos vyriausybei atšaukus apribojimus, kurie buvo įvesti siekiant pažaboti koronaviruso plitimą, ekonominis aktyvumas šalyje laipsniškai atsitiesia.
Muitinės antradienį paskelbtais duomenimis, eksportas JAV doleriais kovą, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, sumažėjo 6,6 proc., nors ekspertai prognozavo, jog nuosmukis sudarys vidutiniškai 14 procentų.
O importas minėtu laikotarpiu smuko 0,9 proc. vietoj prognozuotų vidutiniškai 9,5 procento.
JAV įmonių atskaitomybės sezonas taps akcijų rinkos patvarumo išbandymu
Šią savaitę prasidedantis įmonių atskaitomybės sezonas investuotojams leis susidaryti pirmąjį įspūdį apie tai, kokį poveikį dėl koronaviruso pandemijos nustatyti apribojimai padarė JAV įmonių pelnui ir ko galima tikėtis likusiais šių metų mėnesiais.
Šie veiklos rezultatai taps nauju išbandymu akcijų rinkai, kuri mėgina atsitiesti po skausmingo išpardavimo, rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ).
Manoma, jog koronaviruso pandemija 2020 metais išprovokuos didelį ekonomikos nuosmukį ir staigų įmonių pelno kritimą.
Tačiau padarinių mastas tebėra neaiškus.
Daugybė bendrovių, įskaitant „General Electric“, „FedEx“ ir „Starbucks“, jau įspėjo nebegalinčios prognozuoti, kokie bus jų rezultatai tokio didelio neapibrėžtumo aplinkoje. Verslas praranda pajamas, nes visoje šalyje įvesta saviizoliacijos tvarka, o prie būtiniausių nepriskiriamos įmonės turėjo laikinai sustabdyti darbą.
Nors padėtis yra nestabili, akcijų rinkose pastarąsias tris savaites stebimas augimas, nes jau matyti pirmųjų ženklų, kad socialinio atstumo laikymosi tvarka yra veiksminga.
Pavyzdžiui, JAV akcijų indeksas S&P 500 per pastarąją savaitę pašoko 12 proc. ir jo savaitės prieaugis buvo didžiausias nuo 1974 metų. Nuo kovo 23 dieną pasiekto žemiausio lygio jis pakilo jau 25 proc., tačiau nuo metų pradžios indeksas nusileido 14 procentų.
„Išties įspūdinga, kaip rinkos kopia vis aukščiau ir aukščiau“, – pažymėjo investicijų valdymo bendrovės „John Hancock Investment Management“ vyriausioji investicijų strategė Emily Roland, kurią cituoja WSJ.
„Tačiau kol kas nepamatėme, jog rinka atspindėtų visą koronaviruso žalos įmonių pelnui mastą“, – pabrėžė ji.
Dėl to kai kurie analitikai įspėja, jog rinkai gresia naujas skausmingas išpardavimas, kuris prasidės tuo atveju, jeigu įmonių pelnas smarkiai sumažės.
Tačiau dalis ekspertų mano, jog dabartinis atskaitomybės sezonas viso numatomos žalos masto neparodys.
Iš didžiųjų JAV įmonių, vieni pirmųjų savo veiklos rezultatus šią savaitę paskelbs bankai „JPMorgan Chase“ ir „Bank of America“, sveikatos draudimo milžinė „UnitedHealth Group“, transporto bendrovė „J.B. Hunt Transport Services“ ir sveikatai skirtų prekių gamintoja „Johnson & Johnson“.
Nors jų veiklos rezultatai labai domina investuotojus, kur kas labiau jiems rūpi įmonių vadovų komentarai, iš kurių jie tikisi suprasti, ko laukti toliau.
„Neapibrėžtumo mastas šį ketvirtį yra didesnis negu iš esmės bet kurį kitą ketvirtį, kokį tik pamenu“, – pareiškė investicijų valdymo bendrovės „Nuveen“ vyresnysis portfelio valdytojas ir vyriausiasis akcijų rinkos strategas Bobas Dollas.
Analitikų skelbiamos JAV įmonių veiklos rezultatų prognozės gerokai skiriasi ir tai rodo, kad jie nėra tikri, ko galima laukti.
Pavyzdžiui, finansinių duomenų bendrovė „FactSet“ skaičiuoja, kad JAV bendrovių pelnas 2020 metais, palyginti su metais anksčiau, sumažės 9 proc., nors dar šių metų pradžioje buvo tikėtasi 9,2 proc. augimo. Šias prognozes „FactSet“ apskaičiuoja pagal analitikų lūkesčius dėl atskirų JAV akcijų indekso S&P 500 bendrovių.
Tačiau didžiųjų bankų prognozės yra kur kas niūresnės.
Pavyzdžiui, „BofA Global Research“ ekspertai skaičiuoja, kad JAV įmonių pelnas akcijai šiemet sumažės 29 procentais.
„Goldman Sachs“ prognozuoja, kad pelnas kris 33 proc., ir įspėja, jog šis nuosmukis gali padidėti iki 57 proc., jeigu ekonominis aktyvumas bus sustabdytas ilgesniam laikui.
Didžiausia žala, kaip manoma, bus patirta antrąjį ketvirtį.
„FactSet“ duomenimis, S&P 500 indekso įmonių pelnas sausio–kovo mėnesiais sumažės 11 proc., o antrąjį ketvirtį kris 21 procentu.
Pelnas mažės ir antrąjį pusmetį, bet smukimo tempas bus kur kas lėtesnis – 9,6 proc. trečiąjį ketvirtį ir 1,6 proc. ketvirtąjį ketvirtį.
Labiausiai, kaip prognozuojama, nukentės bendrovės, siūlančios prie būtiniausiųjų nepriskiriamas prekes ir paslaugas. Šiai kategorijai priklauso viešbučių, kruizų ir restoranų operatoriai, kurių pelnas per metus, kaip manoma, kris 32 proc., rodo „FactSet“ duomenys.
