„Siūloma leisti veiklą ne maisto prekių parduotuvėms, buitinių ir remonto paslaugų teikėjams, kuomet yra atskiras įėjimas iš lauko ir galimybė reguliuoti klientų srautus taip, kad vienu metu būtų aptarnaujamas vienas klientas. Žinoma, laikantis visų nustatytų saugumo reikalavimų“, – savo feisbuko paskyroje pranešė premjeras.
Taip pat trečiadienį bus sprendžiama ir dėl nuomos mokesčio.
„Vyriausybei ryt bus pasiūlytas ir sprendimas dėl nuomos mokesčio. Pasirinktas vadinamasis „visų solidarumo“ variantas, kuomet valstybė preliminariai subsidijuos 40 proc. mokesčio, jei nekilnojamojo turto valdytojas sutiks padaryti bent 30 proc. nuolaidą. Nuomininkui tokiu atveju beliktų prisidėti 30 proc.
Principas – padėti silpniausiam, šiuo atveju – besinuomojančiam. Orientuojamės į verslą, kurio veikla šiuo metu ribojama ir kurio pajamos drastiškai sumažėjo. Tai – išgyvenimo klausimas“, – pridūrė S.Skvernelis.
Turi spartinti pagalbos priemones
Vyriausybė turi spartinti prieš kelias savaites paskelbto ekonomikos pagalbos plano įgyvendinimą, pareiškė premjeras Saulius Skvernelis.
„Turime imtis ekonominio failo ir galutinai identifikuoti sritis, kuriose būtų galima atnaujinti kai kurių verslų veiklą. Savaime suprantama, laikantis griežčiausių saugumo reikalavimų. Be to, turime spartinti ekonomikos skatinimo plano įgyvendinimą“, – feisbuke antradienį rašė S. Skvernelis.
Jis taip pat pranešė, kad nuo šeštadienio į „Invegą“ gali kreiptis įmonės tiekėjos, iš pirkėjų negavusios pinigų už prekes ir paslaugas.
Priemonė turėjo įsigalioti dar praėjusią savaitę, tačiau jos veikimo pradžia buvo atidėta.
„Šią savaitę paleidžiamos svarbios ir laukiamos pagalbos priemonės verslui bei ekonomikai gaivinti, kurios leis įmonėms padengti būtinąsias išlaidas, spręsti laikinas apyvartinių lėšų ir likvidumo problemas“, – rašė S. Skvernelis.
Anot premjero, jau 300 įmonių kreipėsi į „Invegą“ dėl palūkanų kompensavimo.
Tuo metu iš dirbantieji individualiai Užimtumo tarnybai jau pateikė beveik 38 tūks. prašymų dėl 257 eurų išmokos netekus pajamų.
„Maždaug trečdalį šie pinigai jau turėjo pasiekti, likę žmonės išmokas gaus artimiausiu metu“, – sakė premjeras.
Nuo antradienio turėjo pradėti veikti ir kita „Invegos“ priemonė – paskolų suteikimas nuo karantino nukentėjusių įmonių likvidumui palaikyti. Tačiau „Invega“ BNS informavo, kad programa turėtų pradėti veikti ketvirtadienį.
Vyriausybė kovą patvirtino beprecedentį ekonomikos skatinimo paketą. Jame ekonomikos skatinimui buvo numatyta 1 mlrd. eurų, po pusę milijardo – sveikatos apsaugai, darbo vietų išsaugojimui ir įmonių likvidumo išsaugojimui. Prieš kelias savaites pranešta, kad parama verslo likvidumui didinama dukart – iki 1 mlrd. eurų.
Prezidentūra apie ekonomikos skatinimą: šiek tiek vėluojame
Reali ekonomikos skatinimo plano parama šiuo metu tik pradeda pasiekti įmonių sąskaitas, o tai – didelis jo trūkumas, sako prezidento patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta.
„To plano (ekonomikos skatinimo – ELTA) vienas iš pagrindinių trūkumų – realus jo veikimas, ta parama (...) šiuo metu tik pradeda pasiekti gyventojų pingines ir įmonių sąskaitas. (...) Kitos šalys čia mus lenkia. Turime pavyzdžių iš Latvijos ir Estijos, pavyzdžiui, apie likvidumo pagalbą, kuri teikiama per bankų sistemą, ji ten jau veikia ir įsibėgėjusi prieš kelias savaites. Likvidumo sistema Lietuvoje startuos šią savaitę. Šiek tiek vėluojame“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė Prezidentūros atstovas.
Jo teigimu, minėtą ekonomikos gelbėjimo planą būtina nuolat peržiūrėti.
„Ekonomikos skatinimo planas turi būti peržiūrimas nuolatos ir jis turi adaptuotis prie besikeičiančios situacijos“, – pridūrė S. Krėpšta.
Patvirtintas ekonomikos skatinimo planas leidžia Vyriausybei skolintis iki 5 mlrd. eurų. Praėjusią savaitę Finansų ministerija pranešė, kad Lietuvą netrukus pasieks 1,5 mlrd. eurų skolintų lėšų iš tarptautinių finansų institucijų. Lėšos bus skiriamos užtikrinti valstybės iždo likvidumą.
