„Mažėjanti pasaulinė paklausa, tiekimo grandinių trikdžiai, vartotojų elgsenos pokyčiai ir neapibrėžtumas tarp investuotojų“ – visi šie veiksniai turi įtakos eksporto milžinei, teigė ministerija.
Virusas smogė ekonomikai tuo metu, kai Vokietija pradėjo atsigauti po 2019 metų, pasižymėjusių prekybos karais ir neapibrėžtumo dėl „Brexito“ padariniais.
Ministerija pažymėjo, kad pramonės sektoriuje artėjant 2020-iesiems buvo itin jaučiamas naujų užsakymų ir aktyvumo augimas.
Tačiau, atsižvelgiant į didžiulį koronaviruso pandemijos „smūgį paklausai ir pasiūlai viduje ir užsienyje, ekonominiai pokyčiai pasuko kita linkme „, – pažymėjo ministerija.
Vokietija nuo kovo vidurio įvedė vis griežtesnes karantino priemones, o trečiadienį kanclerė Angela Merkel su ministrais svarstys, ar nereikėtų pratęsti iki balandžio 19 dienos įvesto karantino.
„Net jei pirmąsias apsaugos priemones bus galima šiek tiek sušvelninti [po balandžio mėnesio], augimas išliks labai silpnas ir atsigavimas bus lėtas“, – prognozuoja Ekonomikos ministerija.
Siekdamas sušvelninti dalį smūgio, Berlynas patvirtino 1,1 trln. eurų vertės gelbėjimo paketą, pradedant nuo bankų paskolų verslui garantijų ir baigiant valstybiniu fondu, kuris, prireikus, galėtų supirkti nukentėjusių įmonių akcijų paketus.
Federalinė vyriausybė taip pat palengvino prieigą prie sistemos, skirtos kompensuoti darbuotojų atlyginimus, jei darbdavys sutrumpino darbo valandas.
Federalinė darbo agentūra BA teigė, kad maždaug 725 tūkst. bendrovių kreipėsi pagalbos, pridurdama, kad nukentėjusių darbuotojų skaičius greičiausiai bus „žymiai“ didesnis nei 1,4 mln., užfiksuotas per 2008–2009 metų finansinę krizę.
Berlynas skaičiuoja, kad maždaug 2,1 mln. darbuotojų neteks darbo.
