Prezidento nuomone, valstybinis kainų reguliavimas galimas tik išimtiniais atvejais, kai reikia ypatingų – nepaprastų priemonių, pavyzdžiui, šalyje paskelbus nepaprastąją padėtį.
„Turime šiokių tokių nesklandumų“
Nors šiuo metu Vyriausybės numatytas ekonomikos gaivinimo planas patiria nesklandumų, pinigai nepasiekia verslo, tačiau galimybių geresniam rytojui – gausu, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.
Prezidentas sako, kad verslui laiku negaunant valstybės paramos, gali būti taisomi kai kurie įstatymai, kad ji įmones pasiektų greičiau.
„Jeigu kartais šito klausimo nepavyktų išspręsti procedūriškai, aš manau, kad yra prielaidos imtis net ir tam tikrų įstatyminių iniciatyvų, konkrečiai dėl skolos įstatymo, kad būtų galima surasti būdą išmušti tą kamštį“, – sakė G.Nausėda.
Anot jo, pinigai per likvidumo langelį, už kurį atsakinga „Invega, verslo nepasiekia greitai.
„Deja, procedūros yra gremėzdiškos, laikas netenkina, eina laikas ir įmonės negauna pinigų, kurie jiems būtinai reikalingi šiandien, o ne rytoj ir poryt“, – sakė prezidentas.
„Nors šiandien turime šiokių tokių nesklandumų įgyvendinami ekonomikos gaivinimo planą, tuo pačiu metu matau savotiškus Lietuvos ekonomikos kontūrus rytoj. Dalis mūsų inoviatyvių įmonių pademostravo neįtikėtiną lankstumą, gebėjimą persiorientuotį į tų priemonių gamybą, kurios šiandien būtiniausios Lietuvai ir visai Europai“, – kalbėjo G.Nausėda.
Įvertino karantino švelininimą
Dabartinis karantino sušvelninimas, kada veiklą atnaujinti galėjo tik dalis verslų, nėra per konservatyvus, sakė prezidentas.
Jo teigimu, per anksti atlaisvinus verslą gali kilti dar didesnė žala ekonomikai, negu sukelta įvesto karantino.
„Jeigu šioje vietoje būtų galima būti šiek tiek atsargesniam, aš visada būsiu atsargumo pusėje. Nes dilema galbūt atrodo tokia – ką rinktis: ekonomiką ar sveikatą trumpuoju laikotarpiu. Bet žvelgiant toliau į perspektyvą tokio pasirinkimo nėra, nes mūsų piktnaudžiavimas sveikata gali baigtis labai dideliais ekonominiais nuostoliais vėlesniame etape.
Mano nuomone, šis planas yra atsargus, konservatyvus, ir pagrįstas tuo dokumentu, kurį šiuo metu pateikusi Europos Komisija, kurio vienas principų – atlaisvinti verslą, karantiną laipsniškai, įsitikinti, kad tai nesukelia pavojingo ar neigiamo rezultato sveikatos prasme, ir tik tada eiti prie kito etapo.
Jeigu įsitikiname, kad po pirmojo etapo atlaisvinus verslą kilo naujų susirgimų protrūkis – čia pat reikia tą atlaisvinimą stabdyti ir kurį laiką prie antrojo etapo nepereiti. Mano manymu, tai – visiškai logiškas dalykas“, – kalbėjo G.Nausėda.
„Vis dėlto spręsti, ar reikia eiti prie kito etapo, turėtų ne politikai. Politikai kartais užsižaidžia“, – pridūrė prezidentas.
Palankios sąlygos valstybiam bankui
Prezidentas sako, kad šiuo metu susidarė labai palankios sąlygos kalbėti apie valstybinį banką.
„Iki šio laiko iškėlėme idėją ir buvo sunku pasirinkti variantą, kokiu pagrindu tas valstybinis bankas galėtų būti sukurtas – ar nuo nulio, ar turėtų būti įsigyta veikiančio banko akcijų, šiandien, matydamas visą ekonomikos skatinimo mechanizmą, verslo paramos fondų atsiradimą, suaktyvėjusią „Invegos“ veiklą, manau, kad sulig krize neturėtų visa tai baigtis, o tai turėtų būti geras pagrindas valstybinio banko formavimui“, – sakė G.Nausėda.
„Ar pavadinsime jį banku, ar plėtros fondu, svarbiausia ne pavadinimas, o esmė – ar šis fondas, bankas prisidės prie Lietuvos ekonomikos konkurencingumo ir nuties reikalingus kelius į ateitį“, – pridūrė šalies vadovas.
Pasak prezidento, su premjeru apie tai artimiausiu metu bus apsikeista nuomonėmis.
„Įdirbis padarytas neprastas, ir tikiuosi, kad judėsime link kažkokio sutarimo ir tam tikro tikro sprendimo“, – sakė G. Nausėda.
Turi prisitaikyti
Prezidentas ketvirtadienį, balandžio 16 d., su verslo asociacijų vadovais bei laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einančiu Žygimantu Vaičiūnu aptarė priemonių, švelninančių koronaviruso (COVID-19) pasekmes ekonomikai, efektyvumą ir galimybes jas tobulinti bei paragino siekti, kad po pandemijos Lietuva būtų dar stipresnė ir konkurencingesnė.
„Praėjus mėnesiui nuo karantino pradžios verslą pasiekė tik nedidelė numatytų paramos lėšų dalis. Procesai turi vykti sparčiau, valstybės parama ir likvidumo pagalba privalo kuo skubiau pasiekti įmonių sąskaitas. Tik taip išsaugosime tiek įmones, tiek ir darbo vietas jose“, – sakė šalies vadovas.
Kaip pranešė Prezidento komunikacijos grupė, pokalbio metu taip pat buvo aptartos finansinių išteklių sutelkimo iniciatyvos, tokios kaip valstybinis paramos fondas, tiesioginis skolinimas sąskaitoms apmokėti ir galimybės ateityje jas plėtoti iki verslą finansuojančios institucijos.
G.Nausėda kalbėdamas su asociacijų vadovais akcentavo atsakingo požiūrio į darbų saugą karantino sąlygomis svarbą. Pasak prezidento, karantino sąlygos toliau gali būti švelninamos tik pamatuotai ir labai atsargiai.
„Pastarųjų dienų įvykiai rodo, ką aptariau ir su profesinių sąjungų atstovais, kad būtinas darbo saugos standartas, kuris ne tik garantuotų darbuotojų saugą, bet ir užtikrintų verslo organizacijų veiklos tęstinumą, galiausiai – sudarytų sąlygas tolesniam karantino švelninimui“, – sakė prezidentas.
Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad valstybės institucijos kartu su verslo organizacijomis jau dabar turi ieškoti būdų, kaip prisitaikyti prie COVID-19 sukeltų pokyčių bei didinti tarptautinį konkurencingumą.
„Krizę turime vertinti kaip galimybę ir ieškoti būdų, kaip iš jos išeiti stipresniems. Pandemijos sąlygomis gimsta nauji sprendimai, spartėja persikėlimas į skaitmeninę erdvę tiek versle, tiek ir viešajame sektoriuje. Turime identifikuoti, kuriose srityse esame stiprūs, turime potencialo, ir kryptingai ten eiti, įtraukdami visuomenę ir su ja diskutuodami“, – sakė šalies vadovas.
