Lietuvoje šiuo metu beveik 200 tūkst. bedarbių.
Panevėžietei Kristinai pirmą kartą gyvenime teko papildyti bedarbių gretas. Iki šiol moteris dirbo turizmo srityje. Tačiau dėl pandemijos kelionių verslas stojo.
„Tikrai sunku, stengiamės išbūti tą laiką kaip įmanoma ramiau, kaip įmanoma susikaupti, suprasdami, kad tai nesitęs amžinai. Bet dabar mums vienas sunkiausių etapų“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė jauna moteris.
Ji supranta, kad šiuo laikotarpiu susirasti kitą darbą beveik neįmanoma, todėl kol kas du vaikus auginančią moterį gelbėja bedarbio išmoka.
„Dabar visiems sudėtinga, visuose darbuose prastovos arba žmonės jau atleisti, tad vienintelė išeitis lieka darbo birža, nes kaip kitaip gyventi, iš kur gauti pajamų“, – kalbėjo Kristina. Ji galvoja, kad užimtumo tarnyboje gali ilgai užsibūti.
Šiuo metu darbo biržoje visi darbo paieškų procesai vyksta nuotoliniu būdu, Kristinai paskirstas laikas liepos pabaigoje.
Prieš mėnesį paskelbus karantiną, Užimtumo tarnyba kasdien skaičiuoja vis daugiau darbo netekusių žmonių. Dabar skaičius siekia beveik du šimtus tūkstančių, o tai yra dešimtadalis visų darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje.
Darbo biržos atstovė Milda Jankauskienė teigė, jog šiemet iki karantino registruodavo apie 1100 darbo ieškančių žmonių per dieną. O karantinui prasidėjus – 1900 žmonių.
„Toks nedarbo lygis buvo fiksuotas tik 2009 metų vasarą. O per patį sunkmečio piką 2010 metų vasarą buvo registruota daugiau nei 300 tūkstančių darbo ieškančių žmonių“, – sakė M. Jankauskienė.
Daugiausia į užimtumo tarnybą šiuo metu kreipiasi prekybos, pramonės ir transporto sektoriuje dirbę žmonės.
„Kas ketvirtas į besikreipiantis – dirbo mažmeninėje prekyboje“, – pridūrė atstovė.
Nors valdžia nuo koronaviruso nukentėjusiam šalies verslui žada milijardinę paramą, ši kol kas vėluoja. Verslą pasiekė kiek daugiau nei 20 mln. eurų.
Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė sako, kad valdžia turėtų padėti verslui ne tik atsitiesti, bet ir sukurti naują pridėtinę vertę: „Verslas neturi būti pakabinamas ant paskolų ir pasodinamas ant šitos adatos. Tai turėtų būti subsidija ir greita. Tada kai atsikurs verslas, kai šio verslo savininkai bus laikomi žmonėmis, jie bus gerbiami, tada jais pasitikės darbuotojai. Ir tada į įmones vėl sugrįš jų kvalifikuoti žmonės. Tai yra svarbiausias dalykas“.
Laisvosios rinkos institutas atkreipia dėmesį, kad pagalbos laukiančiam verslui valdžia kelia pernelyg daug papildomų sąlygų. Todėl daugelis darbdavių nusprendė iš viso nutraukti veiklą ir atleisti savo darbuotojus.
Kad valdžios parama verslą pasiekia per lėtai, penktadienį pareiškė ir prezidentas Gitanas Nausėda: „ Deja procedūros yra gremėzdiškos, eina laikas, o įmonės negauna tų pinigų, kurių jiems reikia šiandien, o ne ryt ar poryt. Bet visa tai yra sutvarkoma. Jei nepavyktų išspręsti šio klausimo procedūriškai, aš manau, kad yra visos prielaidos imtis ir įstatyminių iniciatyvų“.
Tačiau pastabas valdžiai žeriantis prezidentas ir pats pastaruoju metu sulaukia vis daugiau kritikos.
Politikos apžvalgininkas Tadas Ignatavičius pasigenda ryškesnio prezidento vaidmens sprendžiant koronaviruso sukeltą krizę. Dabar esą iš Daukanto aikštės rūmų labiau girdime vertintoją iš šalies, o ne valstybės vadovą. Jis galėtų aiškiau komunikuoti, kokia situacija bus po kelių savaičių po metų. Pasak T. Ignatavičius kritikos negaili ir Seimas su Vyriausybe.
„Seimas dabar yra išjungtas, o ar pati Vyriausybė turi strateginį planą, kaip mes atrodysime pasibaigus karantinui? Mes to nežinome. Matome, kad gerai valdžiai sekasi viską riboti, uždaryti, bet nematome numatomų veiksmų, kas bus, kai ribojimai pasibaigs. Riboti ar drausti daug smegenų nereikia, o viską paleisti iš naujo reikės fantazijos“, – sakė apžvalgininkas.
Prezidentūra teigia, kad dėl koronaviruso krizės svarstoma siūlyti mažinti pelno mokestį įmonėms, per krizę išlaikančioms darbuotojus. Tokia lengvata galėtų būti taikoma trejus metus. Šiuo metu Lietuvoje galioja trys pelno mokesčio tarifai – 15 proc. ir lengvatiniai 10 bei 5 proc.
