Pirmąjį šių metų ketvirtį valstybės ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 6 proc., arba 140 mln. eurų daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tai yra – 1,6 proc. arba 42,3 mln. eurų mažiau nei prognozuota.
„Šitas atsilikimas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo nežymus – jei pasižiūrėtume į kovo mėnesį, jau kovo mėnesį biudžeto pajamos 100 mln. eurų mažesnės, nei planuota, arba beveik 14 proc. mažesnės nei planuota.
Nepaisant to, kad dauguma mokesčių buvo mokami už viruso padarinių dar nepaveikto vasario mėnesio rezultatus, dalis įmonių susidūrė su likvidumo problemomis jau kovo mėnesį ir naudojo kaip likvidumo pagalbą mokesčių atidėjimą“, – kalbėjo finansų ministras V.Šapoka.
Planuotos bendros minėtų biudžetų 2020 m. pirmų trijų mėnesių pajamos – 2 585,8 mln. eurų, faktinės – 2 543,5 mln. eurų, t.y., gauta 1,6 proc. (42,3 mln. eurų) mažiau nei planuota. Pajamų į valstybės biudžetą gauta 2 048,2 mln. eurų.
Prastėjantys lūkesčiai
Statistiniai duomenys už pirmuosius šių metų mėnesius rodo ne tik lėtėjantį ekonomikos aktyvumą, bet ir prastėjančius verslo bei vartotojų lūkesčius.
„Kovo mėnesį ekonominio vertinimo rodiklis, lyginant su pernai, sumažėjo 7 procentiniais punktais.
Lūkesčių nuosmukis užfiksuotas visuose sektoriuose – pradedant pramone ir statyba, kur pasitikėjimo rodiklis smuko 5 proc. punktais, prekyboje – 2 proc. punktais, o paslaugų sektoriuje – net 11 proc. punktų“, – kalbėjo V.Šapoka.
Finansų ministerijos duomenimis, prastėjančios verslo nuotaikos indikuoja apie vyraujantį neužtikrintumą ir gali paskatinti atidėti investicinius planus. Pablogėję vartotojų lūkesčiai lems atsargesnį vartotojų elgesį ir mažesnį išlaidavimą ne pirmo būtinumo reikmėms.
Laikantis prielaidos, kad COVID-19 viruso plitimas bus suvaldytas pirmąjį šių metų pusmetį, po kurio ekonominis aktyvumas laipsniškai atsigaus, kovo mėn. scenarijuje buvo numatyta, kad Lietuvos BVP šiemet gali smukti iki 2,8 proc. Laikantis tos pačios prielaidos dėl COVID-19 suvaldymo per pirmąjį šių metų pusmetį, balandžio mėn. sudarytame scenarijuje numatoma, kad Lietuvos BVP gali smukti ir iki 7,3 procento.
Nuomonės išsiskyrė
Nors prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį sakė, kad šiuo metu susidarė palankios sąlygos kalbėti apie valstybinį banką, V.Šapoka teigia, kad diskusija apie valstybinį banką galima ateityje, tačiau ne šiuo ekonomikai sudėtingu laikotarpiu.
„Šiuo metu Lietuvoje turime 3 finansinio skatinimo institucijas. Priminsiu, jog tai yra „Invega“, VIPA ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Manau, kad šių trijų finansinių institucijų tikrai pakanka.
Kalbant apie valstybinio banko steigimą, visuomet galime tokią alternatyvą svarstyti, bet tai užtruks apie metus. Jeigu norime tikrai reikšmingo banko, tai kainuotų apie milijardą eurų. Manau, kad tokia diskusija galima ateityje, bet tikrai ne šiuo metu“, – sakė ministras.
V.Šapoka taip pat tikino, jog prezidento vetuotas kainų reguliavimas išimtiniais atvejais yra pateisinamas.
„Kalbant apie kainų reguliavimą, geriausias reguliuotojas yra efektyvi rinka, efektyvi konkurencija. Tačiau, mano nuomone, išskirtiniais atvejais kainų reguliavimas trumpuoju laikotarpiu yra pateisinamas, kai kalbame apie itin jautrias sritis, pavyzdžiui, apsaugos priemones saugantis nuo viruso“, – kalbėjo V.Šapoka.
