Teiraujasi, kada galės išvažiuoti
Įdarbinimo agentūros „Emigra“ direktorė Agnė Bureikė teigė, kad žmonės nori išvažiuoti. „Tik galimybės dabar neleidžia. Laukia visi, kada dabar bus atidarytos sienos“, – portalui lrytas.lt sakė ji.
Anot pašnekovės, dabar į juos besikreipiančiųjų mažiau, negu prieš karantiną. „Visgi žmonės seka informaciją, žino, kad sienos uždarytos. Bet tokių pasiteiraujančių, galbūt mes žinome kažką daugiau negu jie, tikrai yra.
Šiuo metu žmonės labiausiai teiraujasi informacijos apie dominančio darbo pobūdį, kokios galimybės išvažiuoti, kada artimiausiu metu bus galima tą padaryti“, – vardijo ji.
Įdarbinimo agentūros „Qbis“ darbuotojų atrankos vadovas Ričardas Tenenė portalui lrytas.lt taip pat sakė, kad šiuo metu žmonės ieško darbo užsienyje ir laukia sprendimo iš Vyriausybės, kada jau bus galima saugiai keliauti.
Jo manymu, į Lietuvą grįžo nedaug emigrantų. „Bent jau taip rodo mūsų įmonės patirtis. Iš užsienio grįžo nuo 5 proc. iki 10 proc. emigrantų“, – skaičiavo jis.
A.Bureikė sakė pastebėjusi, kad grįžusių emigrantų gana daug. „Grįžo net ir tie, kurie neplanavo, buvo išvažiavę ilgesniam laiko tarpui. Nemažai išsigando tos koronaviruso situacijos ir, pabijoję likti užstrigę svetimoje šalyje, pasinaudojo proga grįžti. Vieni grįžo tik paskelbus karantiną, kiti pasinaudojo papildomais skrydžiais iš Amsterdamo, kiti, pavėlavusieji, grįžo per Vokietiją“, – pasakojo ji.
Ar grįžę emigrantai norės išvykti atgal į užsienį, R.Tenenės nuomone, priklausys nuo ekonominės situacijos: jeigu ji bus nepalanki, žmonės ieškos darbo svetur, kur didesnis darbo užmokestis.
Kas nutiko su emigrantų paliktomis darbo vietomis užsienyje, R.Tenenės teigimu, priklauso nuo to, kokioje srityje jie dirbo. „Jeigu kokiame turizmo sektoriuje, tai darbo ten nebeliko, bet jeigu kokioje gamykloje, pramonės įmonėje, jų vietą užėmė kiti darbuotojai“, – svarstė jis.
A.Bureikė tikino, kad darbų užsienyje liko. „Tiesiog patys žmonės nusprendė grįžti susiklosčius tokiai situacijai“, – sakė ji.
Anot pašnekovės, šiuo metu taip pat į jų įmonę kreipiasi ir nemažai užsienyje likusių žmonių. „Skambina iš Olandijos, Vokietijos. Jie netekę darbo arba jų darbo valandos ženkliai krito, tad jie skambina mums ieškodami darbo nuotoliniu būdu toje šalyje“, – kalbėjo A.Bureikė.
Įdarbinami prekybos įmonėse
Užimtumo tarnybos (UŽT) atstovė spaudai Milda Jankauskienė portalui lrytas.lt sakė, kad Užimtumo tarnyboje registruojant darbo neturintį asmenį klausiama, ar jis pastaruoju metu dirbo užsienio valstybėje.
„Šių metų I ketvirtį į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius dėl darbo paieškos kreipėsi 443 darbo neturintys asmenys, kurie nurodė pastaruoju metu buvę ir dirbę užsienio valstybėse, t. y. 1,4 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2019 m.
Darbo ieškantys emigrantai, užsiregistravę Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje, dažniausiai darbo paieškoje nurodo, kad juos domina vairuotojo, pagalbinio darbininko ar darbų vadovo profesijos. Kas ketvirtas emigrantas nurodo ieškantis darbo transporto ir ryšių srityje“, – vardijo ji.
M.Jankauskienės teigimu, po LR Vyriausybės karantino paskelbimo darbdaviams skelbiant mažiau darbo pasiūlymų bei daugėjant darbo neturinčių asmenų, įsidarbinti tampa sunkiau. Daugiausia darbo pasiūlymų Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje pateikiama darbininkiškoms profesijoms.
„Kovo mėnesį daugiausia darbo neturinčių emigrantų kreipėsi į Užimtumo tarnybą iš Vilniaus (22 proc. visų besikreipusių emigrantų), Panevėžio (21 proc.) ir Telšių (18 proc.) apskričių“, – sakė ji.
Anot UŽT atstovės, balandžio 1–20 d. į Užimtumo tarnybą nuotoliniu būdu dėl darbo paieškos kreipėsi 35 darbo neturintys asmenys, kurie nurodė pastaruoju metu dirbę užsienio valstybėse. „Tai yra 80 proc. mažiau nei kovo mėnesį“, – skaičiavo M.Jankauskienė.
Balandžio 1–20 d., jos teigimu, daugiausia asmenų registruota iš Panevėžio (29 proc. visų besikreipusių emigrantų), Telšių (20 proc.) ir Klaipėdos (17 proc.) apskričių. Šie dažniausiai darbo paieškoje nurodė, kad juos domina nekvalifikuoti darbai ir darbai statybose.
„Tarpininkaujant Užimtumo tarnybos specialistams, balandžio 1–20 d. įdarbintas 31 darbo neturintis emigrantas. Daugiausia jų įdarbinta didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse pardavėjais, pakuotojais ir valytojais. Trys asmenys pradėjo savo verslą“, – vardijo UŽT atstovė.
Laukiama, kada bus atvertos sienos
ES ar EEE šalyse darbo ieškantys gyventojai, M.Jankauskienės teigimu, gali kreiptis į Užimtumo tarnybos EURES nacionalinio koordinavimo skyrių, kur jiems suteikiama informacija apie gyvenimo ir darbo sąlygas pageidaujamoje šalyje.
EURES yra Europos Komisijos koordinuojamas bendradarbiavimo tinklas, kurio paskirtis – užtikrinti laisvą darbuotojų judėjimą ES ir EEE šalyse narėse bei Šveicarijoje.
„EURES nacionalinio koordinavimo skyriaus duomenimis, paskutinių metų tendencijos rodo, kad asmenys kasmet aktyviai domisi sezoniniais darbais ES ir EEE šalyse. Darbdaviai darbuotojų sezoniniams darbams pradeda ieškoti gruodžio ir sausio mėnesiais.
Daugiausiai darbo pasiūlymų gaunama iš Nyderlandų, Švedijos, Norvegijos, Suomijos, Italijos, Graikijos bei Vokietijos. Didžioji dalis darbo pasiūlymų – žemės ūkio (braškių, aviečių sodinimas ir rinkimas) ir aptarnavimo sektoriuose (kambarinės, virėjai, animatoriai).
Kelios darbuotojų atrankos dėl sezoninio darbo jau įvyko, tikimasi, kad iki sezoninių darbų pradžios bus atnaujintas laisvas asmenų judėjimas tarp valstybių narių ir bus sudarytos sąlygos sezoniniams darbuotojams pasiekti darbdavius“, – kalbėjo ji.
Šiuo metu, anot UŽT atstovės, besikreipiančiųjų asmenų dėl darbo galimybių svetur sulaukiama mažiau. Įdarbinimo užsienyje tendencijos priklausys nuo situacijos tiek Lietuvoje, tiek kitose ES / EEE šalyse narėse.
„Kai kurie ekonomikos sektoriai, pirmiausia žemės ūkio sektorius, daugelyje valstybių labai priklauso nuo sezoninių darbuotojų iš kitų šalių. Sezoniniai žemės ūkio darbuotojai atlieka itin svarbias derliaus nuėmimo, sodinimo ar apdirbimo funkcijas.
Tikėtina, kad darbdaviai, siekdami reaguoti į krizės nulemtą darbo jėgos trūkumą žemės ūkio sektoriuje, aktyviai ieškos darbuotojų, kai tik bus atvertos šalių sienos ir nebus grėsmės žmonių sveikatai.
Europos Komisija svarsto galimybes palengvinti ypatingos svarbos darbuotojų judėjimą tarp valstybių narių sakė“, – sakė M.Jankauskienė.
Siekia užtikrinti sklandų judėjimą
Kovo 30 d. Europos Komisija paskelbė naujas praktines rekomendacijas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad judūs ES darbuotojai (pirmiausia tie, kurių darbas gali padėti įveikti koronaviruso pandemiją), galėtų pasiekti savo darbo vietą.
„Taip pat pateiktas sąrašas darbuotojų, kurie dirba ypatingos svarbos darbą ir kuriems nuolatinis laisvas judėjimas ES yra būtinybė. Be šių konkrečių darbuotojų kategorijų sąrašo, gairėse taip pat paaiškinta, kad valstybės narės turėtų toliau leisti pasienio darbuotojams kirsti sienas, jei priimančiojoje valstybėje narėje atitinkamame sektoriuje vis dar leidžiama dirbti.
Kalbant apie sezoninius (pirmiausia žemės ūkio) darbuotojus, valstybių narių prašoma techniniu lygmeniu dalytis informacija apie savo poreikius ir nustatyti konkrečias sklandaus tokių darbuotojų judėjimo procedūras, kad būtų galima reaguoti į krizės nulemtą darbo jėgos trūkumą“, – sakė M.Jankauskienė.
