Vyriausybė trečiadienį nutarė, kad karantinas pratęsiamas iki gegužės 11 dienos 24 valandos, tačiau dar kartą švelninamos jo sąlygos.
Nuo kitos savaitės atnaujinti savo veiklą galės lauko kavinės, kirpyklos, grožio salonai, bus galima vykdyti kai kurias planines medicinos paslaugas, sportuoti lauke, lankytis bibliotekose ir muziejuose, zoologijos bei botanikos soduose, organizuoti vairavimo egzaminus.
Dėl vartojimo yra teigiamų ir neigiamų aspektų
Ekonomistai teigiamai vertina karantino švelninimo priemones, tačiau pastebi, kad Lietuva jau atsilieka nuo kitų šalių.
Pasak ekonomisto N.Mačiulio, Lietuvai nereikia daug eksperimentuoti – užtenka pažiūrėti, ką daro kitos Europos Sąjungos valstybės.
„Kalbant apie karantino priemonių švelninimą, daugelis valstybių jau yra vienu ar dviem žingsniais priekyje ir lenkia Lietuvą. Latvija ir Estija priėmė sprendimą atnaujinti atnaujinti beveik visų gydymo įstaigų veiklą antradienį, odontologai galės teikti paslaugas. Akivaizdu, kad tai dažnu atveju yra pirmo būtinumo paslaugos, tai yra insitucijos, kuriose higienos standartai yra gerokai aukštesni nei kitur“, – aiškina N.Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, kalbant apie verslus ir atidarytas parduotuves, matyti, kad tos parduotuvės, kurios atnaujino veiklą, didžiulio klientų antplūdžio neturi – taip esą greičiausiai nutiks ir su kitomis veiklomis bei paslaugomis.
„Kodėl ES valstybės nebijo atšaukti griežto karantino? Nes mato, kad gyventojai patys saugosi ir neskuba į masinio susibūrimo vietas, neskuba lankytis restoranuose ar parduotuvėse.
Tai reiškia, kad net ir atnaujinus veiklą kalbame apie šiokį tokį situacijos palengvinimą, apie palaipsnį grįžimą prie normalaus gyvenimo. Ir tiek lauko kavinės, tiek įvairios parduotuvėlės normalaus klientų srauto, kokį matėme praėjusių metų vasarą, šiemet gali ir nepamatyti.
Kaip teigia ekonomistas N.Mačiulis, valdžiai nereikėtų turėti iliuzijų, kad karantino švelninimas mažina paramos poreikį, esą priešingai – daugelis pasaulio valstybių net ir toje stadijoje, kai pandemija atrodo suvaldyta, vis dar ieško naujų galimybių padėti verslams išgyventi.
Anot N.Mačiulio, reikia kompleksinių sprendimų karantino priemonių atlaisvinimui, kurie leidžia pamažu grįžti prie normalaus gyvenimo ir tuo pačiu reikia toliau skirstyti paramą, žiūrėti, kokių priemonių reikia tam, kad verslai nebankrutuotų ir nedarbo lygis vėliau nedidėtų.
„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas taip pat teigia, jog karantino švelninimo priemonės padės kažkiek išjudinti vartojimą, bet Lietuvoje nereikėtų tikėtis didelio vartojimo šuolio.
„Vartojimo kontekste šiuo metu matau kelis teigiamus ir neigiamus aspektus. Teigiama naujiena yra tai, kad bent jau kol kas Lietuvos vartotojų optimizmo lygis laikosi gana aukštame lygyje ir siekia maždaug 2018 m. pirmo pusmečio lygį. Bet vartotojų apklausos indikuoja, kad gyventojai prognozuoja šalies ekonominės padėties pablogėjimą ir bedarbių skaičiaus augimą, o tai atitinkamai paskatins gyventojus taupyti ir neskubėti leisti pinigus ne pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms“, – teigia ekonomistas.
Be to, pasak A.Izgorodino, jau matome viruso poveikį darbo rinkos rodikliams: nedarbo lygis Lietuvoje jau viršija 10 proc., tad gyventojų perkamoji galia jau dabar yra nusilpusi.
„Nepamirškime ir baimės aspekto – dalis gyventojų neskubės lankytis prekybos ir grožio objektuose dėl susirgimo tikimybės – viešojoje erdvėje vis dar matome naujienas apie naujus susirgimus ir mirtis, tad dalis gyventojų išlaikys tam tikrą atsargumo lygį.
Apskritai, išankstiniai skaičiai, tokie kaip elektros energijos suvartojimas, rodo, kad dabartinis Lietuvos BVP yra apie 13 proc. mažesnis nei 2019 m. pradžioje, prie ko prisidėjo ir eksporto komponentas, ir vartojimo bei karantino režimo komponentas.
Sunku dabar pasakyti, kokiame lygyje yra pats vartojimo komponentas, tačiau prekybininkų apklausos dėl verslo padėties perspektyvų antrajam šių metų ketvirčiui rodo, kad tos perspektyvos yra maždaug 2012 m. lygyje.
Atitinkamai, galima atsargiai teigti, kad dabartinis vartojimo lygis Lietuvoje siekia maždaug 2012 m. lygį. Tačiau situacija keičiasi labai greitai ir sakyti, kad vartojimas ir išsilaikys 2012 m. lygyje negaliu – situacija keičiasi kasdien“, – portalui lrytas.lt komentavo A.Igorodinas.
Tėvai neturės kur palikti vaikų
Ekonomistai stebisi, kodėl valdžia iki šiol neatveria vaikų darželių – dėl to, pasak jų, nemažai tėvų negalės grįžti į darbus, nes neturės kur palikti vaikų.
„Keista, kad kol kas nesvarstoma atidaryti vaikų darželių, nes daugelis ES valstybių jų arba apskritai neuždarė, arba jau atidarė – netgi tos valstybės, kur užsikrėtusiųjų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, yra gerokai didesnis.
Turbūt galvojama, kad vaikų darželiai nei labai didelis verslas, nei kažkam svarbu? Bet kalbama apie dešimtis tūktančių šeimų, kurios negali grįžti į darbo vietas, nes tuo pačiu metu turi prižiūrėti vaikus. Čia, manau, irgi turi būti svarstoma ir nevilkinamas šis sprendimas“, – portalui lrytas.lt sakė N.Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, Danija, Suomija, Norvegija, Vokietija, Austrija, lengvindamos karantiną, visų pirma atidarė darželius ir pradinio ugdymo mokyklas.
„Nereikia galvoti, kad staiga grįžtume prie to paties, kaip buvo. Juk atsirastų papildomos apsaugos priemonės, reikėtų žiūrėti, kad grupės nebūtų per didelės. Visa tai galima padaryti. Lengviausias būdas – toliau nieko neleisti, užsidaryti. Taip, virusas tada neplis, bet tada bus tokio pobūdžio ekonominis virusas, kad jo humanitarinės pasekmės bus dar baisesnės“, – aiškino N.Mačiulis.
Panašiai kalba ir ekonomistas A.Izgorodinas. Jo teigimu, norint, kad verslai normaliai pradėtų dirbti, neišvengiamai reikia švelninti darželių darbą ir leisti vaikus į darželius, kadangi tėvai neturės kur palikti vaikų: „Būtų logiška lygiagrečiai daugiau dėmesio darželiuose skirti dezinfekcijai ir higienai, personalo testavimui.“
Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį pranešė, jog pradėjus antrąjį karantino švelninimo etapą, tėvų, nuo pirmadienio turinčių eiti į darbą, vaikų priežiūrą turi užtikrinti savivaldybės.
„Savivaldybių pareiga – pasirūpinti jūsų ir panašių į jus vaikų užimtumu, priežiūra ir maitinimu. Kur tiksliai, kokioje vietoje, dienos centre ar kitur – tai nuspręs pačios savivaldybės“, – aiškino premjeras.
„Vis dar draudžiama veikla vaikų, žmonių su negalia ir pagyvenusių žmonių dienos ir užimtumo centruose. Savivaldybių administracijos privalo užtikrinti vaikų ir žmonių su negalia priežiūrą, maitinimo organizavimą ir nuotolinį mokymą įstaigose, kai yra tėvų, įtėvių, globėjų ar rūpintojų kreipimasis ir pateikiama darbdavio pažyma dėl dirbti darbo vietoje – arba kai vaikų, žmonių su negalia priežiūros neįmanoma užtikrinti namuose.
Tai ypač aktualu žmonėms, kurie turi dirbti (arba jau galės pradėti dirbti) darbo vietoje, o ne namuose – ir neturi kur palikti vaikų. Tokiu atveju jūs turite gauti tai liudijančią darbdavio pažymą ir pateikti ją savivaldybei“, – S.Skvernelis rašė savo feisbuko paskyroje.
Premjeras yra patvirtinęs, kad apie vaikų darželių darbo atnaujinimą bus svarstoma gegužės mėnesį, po ekspertų pateiktų išvadų.
Kartu premjeras pažymėjo, kad tikriausiai bus reikalinga tam tikra diferenciacija: į ugdymo įstaigas galėtų būti priimami ne visi vaikai, taip pat negalėtų dirbti rizikos grupei priklausantys darbuotojai.
