Nėra vieno vedlio
„Politiniai Vyriausybės sprendimai dėl paramos darbo vietoms išsaugoti bei investicijoms į ekonomiką padaryti laiku. Bet įgyvendinimas stringa. Iki šiol realūs paramos pinigai verslo nepasiekė.
Nėra vieningo ekonominių procesų valdymo – tokio, koks yra medicinoje“, – štai tokią ekonomikos diagnozę dabar, praėjus maždaug pusantro mėnesio nuo karantino pradžios, linksta rašyti LVK prezidentas Valdas Sutkus.
LVK parengė išsamią Lietuvos verslo įmonių apklausą. Taip buvo siekdama giliau pažinti COVID-19 pandemijos metu susiklosčiusią šalies verslo situaciją bei išsiaiškinti, ar verslininkus tenkina valstybės parama kritiniu laikotarpiu.
„Jau antrą mėnesį gyvename karantino sąlygomis. Atėjo laikas, kai jau galima įvertinti, kokią įtaką koornaviruso pandemija padarė verslui.
Iki šiol valdžios dėmesys buvo sutelktas į visuomenės sveikatą – į viruso plitimą, valdymą, sergamumo statistiką. O dabar pats laikas būtų atsigręžti į ekonomiką.
O šioje srityje matome keletą skaudžių dalykų.
Ekonomikoje pagalbos tėra nuotrupos. Yra sukurta įvairių darbo grupių, kuriose dalyvauja ir verslo atstovai. Bet nėra koordinacijos – nėra vieno atsakingo pareigūno, veiksmai išbarstyti po įvairias institucijas“, – sakė V.Sutkus.
Atliko apklausą
Pasak V.Sutkaus, dauguma apklausoje dalyvavusių įmonių mano, kad tuo atveju, jei karantinas tęsis ir gegužės mėnesį, verslui atsigauti prireiks nuo pusmečio iki metų.
„Jei karantinas tęsis ir gegužės mėnesį, 36,8 proc. apklaustųjų mano, kad ekonomikai atsigauti reikės metų laiko. Kad tam prireiks ir dvejų metų, mano net penktadalis apklausoje dalyvavusių įmonių.
20,5 proc. mano, kad reikės pusės metų, 17,2 proc. – kad prireiks pusantrų metų, kad trejų metų – galvoja 5,3 proc. apklaustųjų“, – sakė V.Sutkus.
Įmonių apklausos duomenimis, BVP per 2020 metus, jei karantinas bus pratęstas ir gegužę, kris nuo 5 iki 10 proc. Tai mano kone 41 proc. apklaustų įmonių.
Į klausimą, ar pakanka informacijos apie valstybės numatytas paramos verslui priemones, vos pusė – 52,8 proc. apklausos dalyvių atsakė, kad jos yra užtektinai.
Ar valdžios numatytas bei paskelbtas paramos verslui mechanizmas yra pakankamas? Neigiamai į šį klausimą atsakė net 83,4 proc. respondentų.
Dauguma – 81,6 proc. apklausos dalyvių yra įsitikinę, kad verslui numatyta parama yra mažesnė nei kitų ES šalių paramos vidurkis.
Algos smuks arba sustings
Pasak V.Sutkaus, tyrimas perša išvadą, kad pusė įmonių šiemet apskritai atsisakys investicijų, maždaug penktadalis (17 proc.) – jas skirs perpus mažesnes.
Ir tik 15 proc. įmonių investuos į naujus produktus ar paslaugas taip, kaip buvo numatę.
Tai, kad pajamos mažės drastiškai – 40-50 proc. – teigė kas dešimta apklausta įmonė.
„Apie atlyginimus anketoje klausimo nepateikėme. Bet kalbantis su verslininkais susidarė įspūdis, kad šiemet atlyginimai tikrai nedidės, o kai kuriose srityse, kurias pandemija pažeidė labiausiai – sumažės“, – užsiminė V.Sutkus.
Niūroki lūkesčiai
„Klausėme įmonių, kiek prireiks laiko verslui atsigauti, jei karantinas dar bus tęsiamas gegužę. Norėjome sužinoti apie jų lūkesčius. Nes jeigu netrūksta optimizmo, drąsiau yra investuojama“, – sakė V.Sutkus.
Apklausos duomenimis, 36,8 proc. įmonių mano, kad atsitiesti prireiks metų, o 20,5 proc. – kad pusmečio.
Tačiau yra tam tikrų verslo sričių, kur prognozės – pesimistinės. Maždaug 5 proc. apklaustųjų mano, kad ant kojų pavyks atsistoti per dvejus ar trejus metus.
Pasak V.Sutkaus, nuomonės yra skirtingos: „Apklaustų įmonių vadovai įsitikinę, kad lengviausiai krizę pergyvens aukštųjų technologijų, finansų bei telekomunikacijų ir IT įmonės.
O labiausiai nuo pandemijos sukeltos ekonominės krizės nukentės turizmo sektorius (taip galvoja 27 proc. apklaustųjų), taip pat transporto – logistikos įmonės, o tada – prekyba, maitinimo paslaugų, statybų verslas“.
Tyrimo duomenimis, įmonės, jei karantinas dar bus tęsiamas gegužę, rudenį prognozuoja 12-14 proc. nedarbo lygį.
Apklausoje dalyvavo prekybos, pramonės, paslaugų, aukštųjų technologijų, žemės ūkio įmonės, iš viso 337-ios.
