Nors šiandien dar sudėtinga kalbėti apie tai, kaip oro vežėjų rinka atrodys atleidus koronaviruso gniaužtus, kai kurios tendencijos jau ryškėja.
JAV aviacijos galybė – didžiausia pasaulyje. Neseniai dvi nemenkos amerikiečių kompanijos „Spirit“ ir „JetBlue“ paprašė Transporto ministerijos leidimo šalies viduje skraidyti rečiau ir mažiau krypčių. Argumentas paprastas – nėra keleivių, lėktuvai skraido tušti. Sulaukė atsako, kad valstybės paramos nesulauks.
Logikos čia esama: deginkite kurą – saugyklos juk ne guminės, o nafta – pigi. Be viso to, tai iš esmės sprendžia pilotų problemą: neskraidydami jie praranda kvalifikaciją, o atnaujinti įgūdžius – nepigi ir ilgai trunkanti procedūra. Reglamentai griežti. Tad jei nesusimąstysi dabar, kai aviacija ims stotis ant kojų, nebus kam skraidyti.
Tačiau akivaizdu, kad ne visiems reikės kompensacijų ar netgi lengvatų. Dar daugiau: stambiausios oro vežėjos Europoje „Ryanair“, kurios parke – 438 „Boeing 737-800“ lėktuvai, vadovas Michaelas O'Leary sukritikavo pačią pagalbos oro vežėjoms Europoje idėją. Šiuo klausimu tokią pat poziciją užima ir antrosios pagal dydį žemų sąnaudų skrydžių bendrovės „EasyJet“ atstovai.
Forbes.ru autoriaus Anatolijaus Chodorkovskio nuomone, būtent žemų kainų vežėjai europinėje rinkoje užims pagrindinį vaidmenį. Ir visų pirma tai bus „Ryanair“.
Kompanija neturi didelės skolos, yra įsidiegusi naująsias technologijas ir suvokia, kaip įsitvirtinti regioninėse rinkose. Pavyzdžiui, stambiausias oro vežėjas Italijoje yra ne „Alitalia“, o „Ryanair“.
Turėdami ganėtiną finansinę pagalvę airiai rengiasi kainų karui ir dalies konkurentų sunaikinimui, rašo forbes.ru.
„Ryanair“ pozicija tokia: laukti paklausos augimo neverta, protingiau planuoti ne padidinti tarifus, o juos sumažinti. Čia verta pacituoti M.O'Leary: „Tebūnie 9,99 euro, 4,99 euro, 1,99 euro ar 99 euro centai už vietą – mums beveik vienodai. Mūsų svarbiausias uždavinys trumpuoju periodu – ne uždirbti pinigus, o į dangų grąžinti lėktuvus, pilotus ir įgulas“.
Pirmaisiais sėkmingais finansiniais metais jo įmonei, M.O'Leary spėjimu, taps ne 2023-2024 m., kai daugelis analitikų kalba apie galimybes pramonei vėl atsistoti ant kojų, o jau kitąmet.
M.O'Leary optimizmas remiasi įsitikinimu, kad namie užsisėdėję europiečiai pasitaikius pirmai galimybei leisis į keliones, ir štai prieš juos – „Ryanair“, kuri tokią galimybę ir pasiūlys. Negana to, oro linijų bendrovė nė negalvoja nutraukti sutarties su „Boeing“ dėl 135 lėktuvų „737 MAX“. Tik ketino su orlaivių gamintoja pasiderėti dėl sutarties sąlygų, kas esant šiandienos situacijai visai realu.
Tokiu atveju sumažėtų oro bendrovės išlaidos. Antra, net ir nedirbančioje Europoje pajamos katastrofišku tempu nesenka, o ir darbo migrantų judėjimas neišvengiamai prasidės. Forbes.ru autoriaus A.Chodorkovskio manymu, visuomet ekstravagantiškas M.O'Leary šiuo atveju itin kruopščiai analizuoja savo keleivių psichologiją. O tai gali tapti labai svarbiu faktoriumi.
Netikėtas to patvirtinimas atėjo iš Azijos. Balandžio 19 d. „Korean Air“ paskelbė pradedanti pardavinėti bilietus birželiui-rugpjūčiui skrydžiams 36-iomis kryptimis. Pietų Korėjos viduje lėktuvai ir taip skraido. Tiesa, oro vežėja iš anksto įspėjo, kad negali garantuoti, jog skrydžiai įvyks numatytomis datomis – gali būti, kad juos teks perkelti.
Esama patikimos informacijos, kad bilietus išgraibstė akyse. Mobilūs ir mėgstantys keliauti korėjiečiai aviakompanijai suteikė šiandien taip būtinų grynųjų. Ir, beje, apčiuopiamomis sumomis. Suveikė psichologija ir pasitikėjimo faktorius.
Rusai taip pat žada paramą savo oro vežėjoms, tačiau kol kas lieka neaiškūs principai, kaip pinigai pasieks įmones. Degalai Rusijoje pinga, tačiau ne taip staigiai kaip Europoje ir JAV.
Tačiau net ir aviacinio kuro kainų sumažėjimas neišspręs pagrindinės problemos: rusų vežėjos lėktuvus pirko užsienio valiuta. JAV dolerio ir euro kursas susietas su pigia nafta, o tai niveliuoja bet kokį pozityvą. Galiausiai ir už visas paslaugas, kurių reikia lėktuvui užsienyje, atsiskaityti tenka ne rubliais.
Rublinės ir, deja, mažėjančios tik gyventojų pajamos. Skaičius tų, kurie gali išvykti į užsienį, stipriai neišaugs. Neįmanoma įsivaizduoti ir to, į kurią vietą šalies viduje gali imti plūsti pajamų netekę gyventojai.
Be viso to, nė viena rusiška oro bendrovė neturi sukaupusi tokios finansinės pagalvės, kuri bent kiek būtų panaši į turimąją „Ryanair“.
