Aplink virusą įsisuko ir politinė drama: Stambulo ir Ankaros merai apie jų miestuose įvestą komendanto valandą sužinojo iš žiniasklaidos, Vidaus reikalų ministerija pradėjo tirti jų veiklą, o prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ėmė kur kas rečiau rodytis viešai. Žmogaus teisių gynėjai praneša apie sustiprėjusią cenzūrą: žurnalistus areštuoja už kritiškas publikacijas, o deputatai nori dar labiau sugriežtinti socialinių tinklų kontrolę.
Bosforo reindžeris
Yörükas Işıkas dienas leidžia stebėdamas Bosforu plaukiančius laivus. Kaip jūrinės ir oro navigacijos ekspertas Y.Işıkas konsultuoja žurnalistus – nuo naujienų agentūrų, tokių kaip „Reuters“, iki nacionalinio transliuotojo BBC.
Neseniai jis su vienu bičiuliu keltu per 16 valandų apiplaukė visus Stambulo uostus. Tačiau nuo balandžio pradžios vyras nebegali laisvai plaukioti sąsiauriu – poilsio dienomis Stambule įvesta komendanto valanda, draudžianti ištisą savaitgalį išeiti iš namų, rašo bbc.com.
Bauginančią pandemijos realybę turkai pajuto dar vasario pabaigoje, kai koronaviruso epidemija prasidėjo kaimyniniame Irane. Netrukus buvo uždaryta valstybes skirianti siena.
Kai kovo 11-ąją Turkijoje buvo nustatytas pirmasis ligos atvejis, sveikatos apsaugos ministras pavojaus iki galo neįvertino. „Koronavirusas ne toks stiprus, kad įveiktų priemones, kurių ėmėsi Turkija“, – pareiškė ministras Fahrettinas Koja.
Tačiau jau kovo 23-ąją per televiziją jis pranešė, jog epidemija apėmė visą šalį.
Balandžio 10-ąją karantinas poilsio dienomis buvo įvestas 31-ame šalies mieste. Tokia neįprasta priemonė sukėlė chaosą ir politinę dramą: apie tai, kad įvedamas karantinas, vyriausybė paskelbė balandžio 9-ąją, penktadienį, likus vos dviem valandom iki ši priemonė ėmė veikti. Miestų merų apie tokius ketinimus iš anksto niekas neįspėjo.
Socialiniuose tinkluose pasklidę vaizdai, kuriuose matyti eilės, perpildytos gatvės ir netgi muštynės, privedė prie skandalo, po kurio ketino atsistatydinti Vidaus reikalų ministras Süleymanas Soylu. Tiesa, su juo pasikalbėjęs prezidentas atsistatydinimo pareiškimą priimti atsisakė.
Kas čia valdžia?
Paskelbus karantiną patį pirmąjį vakarą Stambule, tankiausiai apgyventame europietiškajame megapolyje, vien oficialiais duomenimis į parduotuves metėsi ne mažiau nei 270 tūkst. žmonių.
Y.Işıkas tikina, kad po karantino paskelbimo kilęs chaosas itin išryškino Turkijos klasinę nelygybę. Jei pasiturinčiuose rajonuose žmonės namuose yra sukaupę maisto atsargų, tai gyvenantieji skurdžiai, dažniausiai gaunantieji uždarbį už dieną, masiškai puolė į parduotuves.
Turkijos ekonomika į recesiją įžengė dar 2019 m. pavasarį, kai smuko liros kursas ir akcijų rinkos, dėl ko pabrango skolinimasis, o infliacija pakilo.
Opozicija mano, kad iš dalies dėl to kaltas nepotizmas: šalies finansų politiką formuoja ministras Beratas Albayrakas, prezidento žentas.
Nelygybė ir ekonominė krizė lemia centrinės ir vietos valdžios susipriešinimą.
Stambule dirba socialinės tarnybos: atsidaro nemokamos valgyklos, o vietos valdžia ir labdaros organizacijos padeda patiems skurdžiausiems. Tačiau prezidentui saviveikla nepatinka.
„Mes – teroro aktų patirtį turinti tauta. Problema – ne resursai, problema ta, jog politinėje kultūroje nesuvokiama, jog esama ir kitos valdžios, ne tik prezidentas ir jo administracija“, – svarstė Y.Işıkas.
Ankaros ir Stambulo merijos pranešė, kad Vidaus reikalų ministerija pradėjo tyrimą jų atžvilgiu dėl to, kad miestų administracija buvo pradėjusi rinkti lėšas kovai su koronavirusu. Užkliuvo tai, kad tos kampanijos nebuvo derintos su ministerija. Prezidentas pareiškė, kad tai buvo bandymas sukurti valstybę valstybėje. Aukoti skirtos sąskaitos užblokuotos, o R.T.Erdoganas pats paleido lėšų rinkimo kampaniją. Stambulo merijos atstovas teigė, kad tuo metu, kai buvo užblokuota sąskaita, joje buvo apie 130 tūkst. JAV dolerių.
Tiek Ankaros, tiek Stambulo merai – iš opozicinės partijos. Jiedu reikalauja prezidento šiuose miestuose įvesti nuolatinį karantiną. O kol kas draudžiama iš namų išeiti tik poilsio dienomis, o darbo dienomis namie privalo likti jaunesni nei 20-ies ir vyresni nei 65-erių metų asmenys. Tokie reikalavimai taikomi 31-ame mieste.
Areštai už „patinka“
Dar griežčiau nei už merų saviveiklą baudžiama už kritiką socialiniuose tinkluose. Turkijos Vidaus reikalų ministerija netgi subūrė komandą, kuri stebi socialinius tinklus ir ieško kritiškų nuomonių bei inicijuoja tyrimus.
Per pastarąjį mėnesį policija skelbia nustačiusi per 3,5 tūkst. provokatyvių publikacijų koronaviruso tema ir dėl to užvedusi 616 baudžiamųjų bylų. Dėl to buvo areštuoti 229 žmonės, tarp kurių ir keli žurnalistai.
R.T.Erdoganas Turkiją valdo nuo 2003 m. Jo paties inicijuotas referendumas sudarė galimybę jam šias pareigas eiti iki 2029-ųjų.
Turkų lyderis mėgsta kalbas ir mitingus, tačiau, kilus pandemijai, jis praktiškai dingo iš viešosios erdvės. Viename pastaruoju metu retai pasitaikančių interviu jis turkams aiškino, kad ekonomika negali sau leisti visuotinės izoliacijos.
Kad šalies ekonomika ištvertų visuotinį karantiną, abejoja ir Y.Işıkas. Tačiau jis priduria, kad dar labiau nei liga ir krizė gąsdina neapibrėžtumas: „Jei matyčiau viso to pabaigą, galėčiau susidėlioti biudžetą. Tačiau dabar galvoju – o kas, jei vieną dieną nebeliks pinigų maistui?“
