„Finansų krizės nėra ir greičiausiai jos nebus, bent jau Lietuvoje. Finansų krizė reikštų nemokumą, finansų sistemos dalyvių nesugebėjimą atlikti savo funkcijų, didžiules bankroto bangas, paskolų portfelio atitraukimą, valstybės negalėjimą pasiskolinti finansų rinkose. Tai nieko panašaus nėra, mes iš tiesų matome pandemiją, labai unikalią, mums nepažįstamą krizę, kuri išsivysto į ekonominę krizę“, – antradienį Pandemijos ekonomikos konferencijoje sakė N. Mačiulis.
„Apie ekonominę krizę turime kalbėti, kokio gylio ji bus ir kaip seksis mums iš tos duobės lipti. Be jokios abejonės, labai atidžiai stebime, koks yra dabar ekonominis aktyvumas ir makroekonominiai rodikliai. Kuriuos skelbia Statistikos departamentas, yra labai vėluojantys“, – tęsė jis.
Anot ekonomisto, kol kas situacija nėra dramatiška, tačiau neigiami antriniai efektai gali ateiti po to, kai sumažės lietuviško eksporto užsakymai.
Vis dėlto, N. Mačiulio teigimu, Lietuva yra tarp valstybių, kurios geriausiai susitvarkė su viruso plitimu.
„Virusas neišplito, nebuvo nevaldomų židinių, nebuvo nevaldomų situacijų ligoninėse, naujų susirgimų beveik nėra, daugelis pasaulio valstybių pavydėtų tokios situacijos. Bet, kai kalbama apie karantino priemonių švelninimą, esame vieni paskutinių“, – sakė N. Mačiulis.
„Čia galime dirbtinai per daug užspausti ekonomiką“, – pridūrė jis.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad viena geriausių priemonių siekiant skatinti ekonomiką yra karantino priemonių švelninimas.
Antradienį nuotolinėje Pandemijos ekonomikos grupės konferencijoje N.Mačiulis sakė, kad Lietuva yra tarp geriausiai su koronaviruso pandemija susitvarkančių valstybių, tačiau, kalbant apie karantino priemonių švelninimą, yra viena paskutiniųjų.
„Viena iš geriausių ekonomikos skatinimo priemonių yra karantino priemonių švelninimas nevėlinant sprendimų. Daugelis ES valstybių, net ir tos, kurios yra labiau pažeistos, jau yra atidariusios ir vaikų darželius, ir mokyklas bent jau iki penktos klasės, ir turi daug aiškesnį, greitesnį planą, kaip atstatyti vidaus paklausą.
Apie tai diskusijų Lietuvoje yra per mažai. Mes galime per ilgai užspaudę laikyti ekonomiką ir sukurti per daug didelį nedarbo lygį, ko galima išvengti nepatiriant viruso plitimo proveržio“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, kol kas situacija, žiūrint į daugelį rodiklių, nėra labai dramatiška, tačiau jis atkreipė dėmesį į karantino metu sumažėjusią vidaus paklausą.
„Mes žiūrime, kaip keičiasi gyventojų atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis ir grynųjų pinigų išgryninimai. Matyti gana ženklus kritimas. Jis prasidėjo tuomet, kai prasidėjo karantinas. Šiuo metu atsiskaitymai kortelėmis ir grynųjų pinigų išgryninimas yra kritęs maždaug 30 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus“, – sakė N.Mačiulis. Pasak jo, Latvijoje kritimas yra perpus mažesnis ir siekia 15 proc.
„Viena iš pagrindinių priežasčių yra tai, kad Latvija taikė švelnesnes karantino priemones. Nebuvo uždaryti restoranai, maitinimo įstaigos, SPA, daugelis parduotuvių toliau vykdė savo veiklą. Tas gerai atsispindi ir vartojimo statistikoje“, – sakė N.Mačiulis.
Ekonomistas teigė neabejojantis, kad, švelninant karantino priemones Lietuvoje, tai atsispindės vartojimo išlaidose.
Visuotinis karantinas Lietuvoje paskelbtas nuo kovo 16 iki gegužės 11 dienos. Vyriausybė jau yra pradėjusi švelninti karantino priemones. Nuo šios savaitės leidžiama veikti lauko kavinėms, kirpykloms ir nagų priežiūros salonams, bibliotekoms, muziejams, zoologijos sodams.
