Verslininkai piktinasi: deklaruojami milijonai verslo paramai yra sunkiai pasiekiami, smulkiam verslui pasinaudoti valstybės parama praktiškai neįmanoma. O dar prasidėjo ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) patikrinimai ir skiriamos baudos sunkioje padėtyje esantiems verslininkams.
Tikrasis poveikis dar pasijus
Prieš dešimt metų įkurtoje baldų gamybos įmonėje dirba 15 darbuotojų. Pirmąjį karantino mėnesį, pasak įmonės vadovo, darbai dar vyko, nes buvo užsakymų, o balandį įmonė dirba tik trečdaliu turimų pajėgumų.
„Karantino poveikis mums pasijus, dabar pasijaučia pavėluotai nei kitiems, bet mes jį jausim ilgiau nei kitos įmonės, nes baldai nėra pirmo būtinumo prekė. Aš manau, kad kokių porą mėnesių mes parduotuvėse tų klientų vienetus matysim ir labai lėtai darbuosimės“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ pasakojo įmonės„Baldų projektai“ vadovas Vidmantas Žilinskas.
V.Žilinskas sako, kad jie yra įtraukti į sąrašus įmonių, paveiktų COVID-19 sukeltos pandemijos. Esant šiame sąraše galima tikėtis, kad bus kompensuojami darbuotojų atlyginimai prastovų laikotarpiu.
Pridėtinio vertės mokesčio mokėjimo atidėjimą V.Žilinskas vadina minimalia pagalba, nes jį vis tiek anksčiau ar vėliau reikės sumokėti. O pretenduoti į valstybės siūlomas paskolas baldų įmonės vadovas nenori.
„Skolintis pinigų, kad juos išleisti, tikrai yra neekonomiška. Vyriausybė gal gali skolintis pinigų ir juos išleidinėti, bet mes ką pasiskolinam, tą mums reikės juos uždirbti ir atiduoti. Aš nemanau, kad tai geras sprendimas. Tuo labiau, kad pas juos viskas vyksta labai lėtai“, – sakė V.Žilinskas.
Antradienį socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pranešė, kad subsidijos už prastovas išmokėtos 96 proc. įmonių. Pasak ministro, dėl subsidijų kreipėsi daugiau nei 12 tūkst. įmonių. Išmokėta suma siekia beveik 10 mln. eurų.
Pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, iš bendrai numatytos vieno 1,3 milijardo sumos smulkiam ir vidutiniam verslui skirta 200 milijonų.
„Tos lėšos, kurios yra skiriamos tiek lengvatinėms paskoloms, tiek neapmokėtų sąskaitų apmokėjimui, tiek palūkanų kompensavimui ir visoms kitoms priemonėms, yra orientacinės.
Jeigu lėšų poreikis bus patenkinamas ir jis bus didinamas, kaip vienas iš pavyzdžių yra šiandienos sprendimas skirti dar 239 milijonus eurų šioms INVEGOS priemonėms. Dėl lėšų poreikio problemos tikrai neturėtų būti“, – sakė Ž.Vaičiūnas.
Lėtumu ir negebėjimu greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją valdžios atstovus kaltino ne vienas verslininkas. Apie tai buvo diskutuojama šią savaitę internete vykusioje Pandemijos ekonomikos konferencijoje.
Šalies savivaldybės ėmėsi iniciatyvos ir suskubo tiesti verslui pagalbos ranką: antradienį Kauno savivaldybė pranešė, kad atleidžia karantino paveiktus verslininkus nuo viso ar dalies nekilnojamojo turto nuomos mokesčio, praeitą savaitę sostinės meras Remigijus Šimašius paskelbė lauko kavinėms dovanojantis miesto erdves.
Rodo valstybės požiūrį
Sostinėje įsikūrusių treniruočių namų savininkas Regimantas Lukoševičius sako, kad jo klubo treneriai užsiėmimus perkėlė į internetines platformas. Taip stengtasi išlaikyti klientus. Tačiau jis pripažįsta, kad susidomėjimas buvo mažas.
„Patalpos liko, mes jas nuomojam, turim ilgalaikius įsipareigojimus. Aišku, viskas yra derybų objektas, mums pavyko susiderėti., kadangi mūsų veikla ilgalaikė. Mes esame jau 10 metų smulkiam versle, sporto ir sveikatingumo srityje, todėl į mus partneriai žiūri atlaidžiau ir supratingai. Verslininkas verslininką supranta.
Tai mūsų neskalpavo ir mes esame dėkingi mūsų partneriams, kol kas susitarėm tokiom išgyvenimui galimom sąlygom ir tikimės su rezervu. Mes nuo kovo mėnesio tą veiklą stabdėm tris mėnesius. Tiek dirbsim lengvatinėmis sąlygomis ryšium su tuo, kad tarpusavyje pavyko protingai susitarti“, – sakė treniruočių namų „Body lounge“ savininkas Regimantas Lukoševičius.
Treniruočių namų savininkas sako, kad ši krizė rodo valstybės požiūrį į smulkų verslą. Jam teko matyti, kokią paramą, lengvatas gauna smulkūs verslininkai Amerikoje ar Didžiojoje Britanijoje, kai nusprendžia įkurti verslą.
Regimantas viso to pasigenda Lietuvoje. Jis galvoja, kad jo verslas patirs didelę krizę, nes šiltasis metų periodas – sąstingis treniruočių sektoriuje. Regimantas galvoja, kad padėtų tik valstybės negrąžintina parama.
„Kol kas tiek su finansininke kalbamės, tiek su klubo vadove, ji samdoma darbuotoja, domisi atlyginimais, tai kol kas nei užimtumo tarnyba mums padeda. Kol kas toks menkas dalykas, jis menkai padeda, bet tiek Valstybinė mokesčių inspekcija, tiek „Sodra“ nesmaugia kaip anksčiau, kaip policinėje valstybėje, kad diena ir jau iš karto delspinigiai, blokuojamos sąskaitos ir panašiai.
Bet ar čia paguoda, kai tu nulines pajamas turi. Atidedamas mokėjimas, kurį vėliau vis tiek teks sumokėti, tai va čia tokia ir pagalba. Paimti paskolą nors ir su mažesniais procentais, kai tu turi kitų įsipareigojimų, tai būtų neapdairu ir tai jokia pagalba. Mūsų atveju, tai jokia pagalba, tai tik dar didesnė kilpa“, – pasakojo R.Lukoševičius.
Prašo lankstumo
FNTT išplatino pranešimą apie Atvelykio savaitgaliu patikrintas 200 įmonių ir nustatytus 109 pažeidimus. Tuo pasipiktino verslininkas Vidmantas Martikonis. Jo manymu, smulkus verslas ir taip jau komoje, o tos baudos už karantino sąlygų nesilaikymą tikrai nėra ta pagalba, kurios verslas laukia.
„Aš manau, kad kiekvienas turi dirbti savo darbą, FNNT turi tikrinti finansus, o ne kas nešioja kaukę ar nenešioja kaukės. Kai FNTT siunčiama tikrinti ar nešioja kaukes, ar tinkamu atstumu sėdi, tai valstybėje man keistai žiūrisi. Kai žmogus šiaip taip plaukia ir pakabini dar jam girnapusę po kaklu, tai jis nepaplauks.
Aš manau, kad šitam etape reikėtų, kaip čia Prezidentūra pasakė, lanksčiau žiūrėti į tuos smulkesnius pažeidimus ar taisyklių nesilaikymus. Nesakau, kad visai atmesti, bet pradžiai gal užtektų perspėti, o ne iš karto didžiuotis, va kiek baudų išrašėm“, – teigė Vilnojos skulptūrų parko įkūrėjas, galerijos savininkas V.Martikonis.
Pasak V.Martikonio, finansinės pagalbos taisyklės sudėtingos ir painios, dėl to kiekvieną dieną žadama pagalba taip ir nepajuda iš vietos.
„Verslui šiandien labai svarbu tos reklamuojamos paramos. Man labiau visų tų paramų akcija panašu į viešųjų ryšių akciją, o ne į realias paramas, nes antraštės labai skambios, o kai pabandai pajudinti, tai ten iš esmės tokios nesunešiojamos kurpaitės sudėtos geležinės, kai karalius nenori išleisti savo dukros. Ir, kiek žinau, iš verslo niekas nėra pasinaudojęs. Ir aš matau, kad pagal mūsų dabar valdymo mentalitetą, pagal išsilavinimą biurokratai valdo pagrinde tuos dalykus, administruoja, yra pagrinde socialistinės ekonomikos modelio darbuotojai. Jie viską kontroliuoja ir galvoja, kad per socialines paramas viską reikia įlieti.
Bet vis dėlto verslui reikia įlieti: leisti dirbti, galbūt atleisti nuo kai kurių mokesčių, gal padaryti mokestines atostogas. Nes dabar pasirodo, jeigu sąskaitoje turi pinigų, tai tau jokių mokestinių atostogų nėra. Nesvarbu, kad tie pinigai skirti kitiems gyvybiškai svarbiems įmonėms reikalams buvo. Jeigu nemoki pridėtinės vertės mokesčio, o sąskaitoje turi pinigų, tai tavęs Mokesčių inspekcija neatleidinėja, toliau sėkmingai skaičiuoja baudas ar delspinigius“, – sakė V.Martikonis.
Lietuvos banko ekspertų skaičiavimais, jei būtų mokamos vienkartinės išmokos, tarkime, 3 tūkst. eurų visoms aktyviai veikiančioms mažoms įmonėms, tai valstybės biudžetui kainuotų apie 250 milijonų. Skiriant išmoką tik nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms, reikalinga suma – apie 100 milijonų eurų.
